Gardžiuokimės su venckiške Vilma Stulginskyte
Vasaros pabaigos šventei Venckų kaimo gyventojos V. Stulginskytės iškeptas gardėsis „skruzdėlynas“ ne tik papuošė suneštinių vaišių stalą, bet ir simbolizavo šios bendruomenės draugiškumą, sutarimą. O paragavusieji negalėjo atsitraukti.
Maistą gaminti mėgstanti, turinti profesinių įgūdžių, neseniai Venckų kaime su šeima įsikūrusi Vilma jau išgarsėjo savo firminiu „skruzdėlynu“. „Tai mūsų giminės receptas – 25 metus jį kepu. „Skruzdėlyną“ kepė teta, o aš vis žiūrėdavau ir išmokau – man pasisekė iš karto. Daug įvairiausių receptų yra – šis labai paprastas, tačiau pavyksta ne visiems, nors ir parodau, – šypsojosi V. Stulginskytė. – Reikalingi įgūdžiai.“ Ji ne tik savo šeimai kepa „skruzdėlyną“ – dažnai prašo iškepti draugai, pažįstami.
Venckų kaimo vasaros pabaigos šventei jos iškeptas „skruzdėlynas“ svėrė puspenkto kilogramo. Jam reikėjo 1 kilogramo miltų, 10 kiaušinių, 10 šaukštų degtinės, 1 litro medaus ir litro vandens, o kepimui – 3 litrų saulėgrąžų aliejaus. Beje, galima kepti ir mažesnį: 100 gramų miltų reikia 1 kiaušinio, šaukšto degtinės.
„Su trupučiu druskos šakute išplakiau kiaušinius, sudėjau miltus, supyliau degtinę ir išminkiau tešlą, panašią kaip koldūnams. Ją palikau pusvalandžiui „pailsėti“, – dėstė Vilma. Pasak jos, reikia pasiruošti kepimui, nes nuo šio proceso priklauso ir gardėsio kokybė. Bet svarbiausia reikia taip plonai iškočioti, kad tešla būtų permatoma. Nereikia visos kočioti iš karto – Vilma kepdama kočioja ir pjausto lapelius. Tai sudėtingas procesas, nes reikia stebėti, kad lapeliai neparuduotų. Išgriebtus iš puodo, deda ant servetėlių, kad nuvarvėtų.
Kepdama „skruzdėlyno“ lapelius, užtruko porą valandų, o trečios prireikė, kol juos sudėliojo ir aplaistė iš medaus pagamintu sirupu. „Papuošiau vasariškai – žaliais akcentais, o žiemą apibarstau cukraus pudra – tarsi eglutę primena“, – kalbėjo V. Stulginskytė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
