Gargždiškio pergalės kartodrome erzina konkurentus
I. Kaselis turi besąlygišką tėčio Ramūno palaikymą, tad gargždiškių namuose garbingai sustatyta apie 40 taurių, pelnytų įvairiuose kartodromuose.
13-metis Ignas Kaselis kartingų sporte vadinamas atradimu, o jo gudrūs manevrai sudėtingose trasose iš kantrybės veda net daug patyrusius konkurentus. Pernai paauglys Lietuvos kartingų čempionate Open 125 Junior klasėje tapo čempionu ir jau vejasi Europos lyderius. Vasaras ir savaitgalius prie vairo praleidžiantis Ignas pažįstamas ir žiemos automobilių sporto gerbėjams – lenktynėse ant Kapstato ežero ledo jis dukart be konkurencijos laimėjo jaunimo grupėje, tad jo vairavimo įgūdžiams nusilenkti turėjo net aštuoniolikmečiai.
Priešininkai nepatikėjo
Apie I. Kaselį „Bangoje“ kartą jau rašėme, tačiau prieš kelerius metus Ignas dar nesvajojo tapti Lietuvos kartingų čempionu. Šį titulą gargždiškis pelnė pernai ir tai padarė pranokdamas net optimistines prognozes. Open 125 Junior klasėje jis turėjo devynis konkurentus, iš kurių keturi – stipriai patyrę. O Ignas šioje klasėje pernai buvo naujokas ir jauniausias – čia rungiasi 12–15 metų vairuotojai. „Po keturių etapų laimėti čempionatą man buvo tik teorinė galimybė. Visgi grįžęs namo paskaičiavau, kad norėdamas laimėti likusiuose keturiuose etapuose privalau atvažiuoti pirmas. Taip ir įvyko“, – džiaugėsi trylikametis. Kaip į jo sėkmę reagavo konkurentai? Pateikė apeliacinį skundą, privertė Igno trenerį išardyti kartingą, tikrino variklį, o įtarimams apie sukčiavimą nepasitvirtinus, antrosios vietos laimėtojas net neatvažiavo į apdovanojimų ceremoniją. Štai tokia arši jaunimo konkurencija Lietuvos kartingų sporte.
Kaip į Igno sėkmę reagavo konkurentai? Pateikė apeliacinį skundą, privertė Igno trenerį išardyti kartingą, tikrino variklį, o įtarimams apie sukčiavimą nepasitvirtinus, antrosios vietos laimėtojas net neatvažiavo į apdovanojimų ceremoniją. Štai tokia arši jaunimo konkurencija Lietuvos kartingų sporte.
Ignas nemano, kad dabar Lietuvoje yra viską pasiekęs. Priešingai – žino, kad kitąmet jo grupėje gali atsirasti daugiau rimtų konkurentų, tad tobulėti būtina. Visgi trylikamečio ambicijos dabar susijusios su tarptautiniais kartodromais. Kartą jis jau dalyvavo Europos čempionate Austrijoje ir iš 54 dalyvių buvo 9. Šiemet jis turėtų dalyvauti čempionate Lenkijoje ir Baltijos šalių taurės varžybose Lietuvoje. Žinoma, ir šalies čempionate.
Rekordas – 170 km/h
Pirmą kartą pramogauti kartodrome I. Kaselis pabandė šešerių. Tada berniuką ir pastebėjo treneris, daugkartinis Lietuvos kartingų čempionas Romualdas Ščiuckas. Jau ketverius metus būtent šis Lietuvos legenda vadinamas treneris rūpinasi Igno karjera sporto klube RKV.
Igno tėtis Ramūnas Kaselis pasakojo, kad sūnaus pomėgis tapo visos šeimos reikalu. Tėvai stengiasi palaikyti sūnų varžybose, o į treniruotes dažniausiai berniukas išleidžiamas su komanda. Vasarą sūnus beveik neturi laisvų savaitgalių, poilsiui laiko mažai lieka ir per mokslo metus. Visgi šeimai toks užimtumas įprastas ir malonus. Vienintelis minusas – nebent ne itin išvystyta kartingų sporto infrastruktūra. Artimiausia trasa – Smalininkuose, už 120 km, o kitos – Anykščiuose, Aukštadvaryje, Vilniuje. Ignas vis dažniau su komanda vyksta į treniruotes užsienyje. Pavasarį jis ruošiasi į Italiją, kur itin aukšto profesionalumo kartodrome atgaivins įgūdžius.
Pasakodamas apie vairavimą, jaunasis gargždiškis ramiai prasitaria, kad būtent varžybose Italijoje kartą jis pasiekė savo greičio rekordą – 170 km/h. Lietuvos trasose tiesiojoje jis greičio pedalą spaudžia iki 140 km/h. Į klausimą apie saugumą atsako Igno tėtis: „Kartingų sportas yra pakankamai saugus. Visų pirma dėl to, kad čempionatuose gi važiuoja mokantieji tai daryti. Avarijų, žinoma, gali ir neišvengti, bet už tyčinį atsitrenkimą gresia baudos.“
Svarbiausia – šalti nervai
Kokios asmeninės savybės būtinos kartingų sporte? Ignas daug negalvojęs atsako: „Šalti nervai. Pamatę, kad juos aplenkė, daugelis pradeda nervintis, skubėti. Iš tikrųjų reikia suprasti, kad tai dar ne lenktynių pabaiga ir išlikti ramiam. Turi įvertinti varžovo klaidas, stebėti, kur įmanoma jį aplenkti. Kartingų sporte ne technika ir greitis svarbiausia, o mąstymas – turi vietoje analizuoti priešininko klaidas.“
Visgi technika sporte nėra tokia nesvarbi. Nuosavą kartingą Ignas puoselėja ir nuolat turi į jį investuoti. Pavyzdžiui, per vienerias varžybas – dvi dienas treniruočių ir dvi dienas varžybų – jis „sudėvi“ tris padangų komplektus.
Tėtis R. Kaselis akcentuoja, kad sūnaus pomėgis lavina savarankiškumą, moko disciplinos. Jis pats kartingą vairavo tik kartą ir sportu nesusižavėjo. Sūnaus vairavimo įgūdžiais jis pasitiki, tad kartu jau tris kartus važiavo varžybose ant Kapstato ežero ledo. Dukart paauglys be konkurencijos laimėjo jaunimo grupėje ir be žado paliko konkurentus.
„Pirmiausia noriu, kad sūnus užaugęs kelyje nelakstytų. Gatvė – ne lenktynių trasa“, – prasitaria tėtis. Ignui tėvai yra iškėlę ultimatumą – sportinę karjerą palaikys tik tuo atveju, jei seksis mokslai. Taigi „Minijos“ progimnazijos septintokas laikosi pažado ir domisi gamtos mokslais – fizika, chemija, patinka astronomija. Be kartodromo negalintis gyventi Ignas lygiuojasi į Lietuvos suaugusiųjų kartingo profesionalus Simą Juodviršį ir Kazimierą Vasiliauską. Galbūt jam ateityje irgi pavyks tapti jų klasės čempionu. Ar norėtų tapti pirmuoju lietuviu „Formulėje“? Ignas kol kas apsiriboja žemiškesne svajone – siekti laimėjimų Europoje.
