Gargždiškis savanoriauja ne dėl garbės pakylos
Savanorystė gali būti puikus gelbėjimosi plaustas tiems, kurie dar nėra apsisprendę, ką nori veikti gyvenime ir dar nėra atradę savo pašaukimo. Atviro jaunimo centro savanoris Jonas Jurevičius su „Jaunimo erdve“ pasidalijo savo patirtimi šioje srityje.
– Kas būtent tavo akimis yra savanorystė?
– Tai organizacinė veikla, kada padedi ar prisidedi prie jos, pats nesiekdamas jokio pelno.
– Kokia buvo tavo nesavanaudiškos veiklos pradžia?
– Mokykloje buvo rengiamas kalėdinis karnavalas, ir aš pasisiūliau suorganizuoti po jo vakarėlį, vykusį už mokyklos ribų. Tuomet buvau devintokas. Man patiko veikti ir tai buvo lyg toks kabliukas rimtesnės savanorystės link. Vėliau savanoriavau vasarą. Tada renginį dariau Atviro jaunimo centre. Jo tikslas buvo suburti jaunimą į vieną vietą.
– Kaip kilo tokia idėja?
– Tuo metu dar pats važinėjau mopedu. Vieną vakarą su draugais nuvažiavome prie „Norfos“, kur dėmesį patraukė prekybos centro apšviesta siena, o prie jos tuščia aikštelė. Tada kilo mintis, jog visai neblogai čia būtų atsivežti sėdmaišius ir taip suteikti galimybę jaunuoliams susirinkti. Siekėme atgaivinti jaunimą, parodyti gyventojams, kad jis Gargžduose yra aktyvus, veiklus.
– Tau pavyko sumąstytas renginys?
– To tikslo, kurio norėjau, nepasiekiau. Tikėjausi, jog ateis truputį brandesnio amžiaus jaunuoliai, mano bendraamžiai, o didžioji dalis susirinko maždaug 8–12 metų vaikai.
– Kas suteikia motyvacijos užsiimti savanoryste?
– Esu toks, jog man nereikia prisiimti visų laurų, kad pakviestų ant scenos ar būčiau pastebėtas. Man užtenka matyti, kaip suorganizuotas renginys vyksta, kaip kiti tuo yra patenkinti ir tai man glosto širdį.
– Kaip pats sugalvojai ateiti į Atvirą jaunimo centrą?
– Tiesiog išgyvenau laikotarpį, kai buvau „pasimetęs“ gyvenime, kai kilo įvairios egzistencinės mintys. Ieškojau savęs, todėl vienai centro darbuotojai pasisiūliau išmėginti renginių organizavimo sritį, padirbėti socialinėje veikloje su jaunimu. Man patinka spręsti kiekvieną dieną atsirandančius vis naujus iššūkius, ir čia buvo tam tinkama vieta.
– Teigi, jog savanorystės tikslas buvo savęs paieškos. O ar tau tai padėjo?
– Šiek tiek padėjo atrasti savo kryptį, tad žmonėms, esantiems panašioje į mano situaciją, tikrai rekomenduočiau išmėginti savanorystę.
Kalbėjosi Greta LITVINAITĖ
Jaunųjų korespondentų klubo narė
