Gargždiškis sukūrė oro taršos matuoklį
Brunelio universitete metų pabaigoje kasmet vyksta inžinerijos studentų geriausių darbų paroda. Atvyksta žmonės iš industrijos susipažinti su projektais ir įteikia apdovanojimus nuo savo kompanijų už jiems labiausiai patikusius darbus. Manto oro taršos matuoklis gavo net du apdovanojimus – nuo „Airbus UK“ ir „Crown Holdings Inc“. Nuotraukoje Mantas su Katherine Bennett – „Airbus UK“ viešųjų reikalų viceprezidente. Gargždiškiui buvo įteiktas ir „Giffard“ prizas už ypatingai gerus pasiekimus universitete.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigęs Mantas Linkis studijoms pasirinko Londoną, kur baigė elektronikos ir kompiuterių inžineriją. Studijų ir praktikos metu įgytos kompetencijos bei noras stebėti oro kokybę namuose bei darbo aplinkoje vaikiną inspiravo sukurti oro taršos matuoklį. Būtent tokie matuokliai netrukus veiks ir Gargžduose.
Monitoringas – gimtajame mieste
– Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos studijas Brunelio universitete jau baigei, ką šiuo metu veiki Londone?
– Dirbu duomenų technologijų analitiku „Pentland Brands“ – kelių mados kompanijų holdinge, kuris priklauso „Pentland Group“ valdančiai Rubin šeimai. Garsiausi mums priklausantys prekės ženklai – „Speedo“, „Berghaus“, „JD sports“. Kadangi turiu patirties, galiu drąsiai teigti, kad gauti gerą darbą Londone nėra lengva, yra didžiulė konkurencija. Net jei tavo savybės ir žinios žymiai pranašesnės už kitų kandidatų, tačiau samdymo procese toliau nueina tie žmonės, kurie žino, ką ir kaip sakyti žmogiškųjų išteklių darbuotojams, o pastarieji neturi daug techninių žinių. Man nepatinka „kabinti makaronų“.
– Kaip šovė mintis sukurti oro taršos matuoklį?
– Oro taršos matuoklio idėja sukosi mano galvoje gana seniai, mintis kilo atliekant praktiką „DHL“: tiesiog norėjau stebėti oro kokybę namuose ir darbinėje aplinkoje. Įvertinau taršos matuoklius, siūlomus internete. Kokybiški matuokliai kainavo labai daug, o pigesni buvo netikslūs, tad prie jų buvo daug prastų atsiliepimų. Todėl grįžęs baigti studijas tokios stotelės sukūrimą pasirinkau kaip savo baigiamojo darbo projektą. Stotelė veikia bet kokiomis oro sąlygomis, svarbu, kad negautų tiesiogiai vandens. Pirmojo prototipo savikaina (neįskaičiavus darbo) buvo 150 svarų, tačiau supaprastinta versija, kurią netrukus įjungsime Gargžduose, išėjo pigesnė, ir planuojame turėti kelis monitoringo taškus gimtajame mieste. Supaprastinti duomenys bus prieinami gyventojams adresu uzterstumas.lt.
Geriausia strategija – vartojimo ribojimas
– Aplinkosaugos tema šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau tampa prioritetine. Kokiais būdais pats stengiesi tausoti gamtą?
– Aplinkosauga yra ypač svarbus subjektas. Tačiau į šią temą įveliama vis daugiau emocijų, o tai leidžia kai kuriems žmonėms ir žiniasklaidai manipuliuoti publika. Ir tada tai tampa nebe mokslinis judėjimas, o politikavimas. Pavyzdžiui, visi žino, jog dyzeliniai automobiliai „kenkia“, Vakarų šalyse bandoma šiais automobiliais atsikratyti. Tačiau retai žmonės susimąsto apie tai, kam yra daroma žala. Neseniai vienas lietuvių internetinis portalas publikavo straipsnį, kaip Lietuvos „mokslininkai“ įrodė visiems kelis dešimtmečius žinomą tiesą – dyzeliniai automobiliai išmeta mažiau CO2 dėl savo fundamentalių charakteristikų. Todėl žmonės iškart galvoja, kad kažkas juos nori apgauti, kuria konspiracijos teorijas. Tačiau testas juk atliktas su automobiliais, kurie turėjo tvarkingą išmetimo sistemą (pašalinamos kietosios dalelės), taip pat niekas neminėjo, jog dyzeliniai automobiliai išmeta gerokai daugiau azoto dioksido, kas žymiai labiau kenkia žmonėms nei CO2, ypač vaikams, todėl šie automobiliai nėra geras pasirinkimas didmiesčiuose. Yra būtina atskirti kenkimą gamtai ir žmonėms.
Tausoti gamtą galima įvairiais būdais, bet, manau, kad geriausia strategija yra riboti savo vartojimą. Ar tikrai reikia žiemą prisišildyti namus iki 26 laipsnių šilumos ir paskui vėdinti, nes pasidarė karšta? Ar būtina kasdien valgyti jautieną? Jei prekybos centras yra už 15 minučių pėsčiomis, ar būtina važiuoti automobiliu? Kai kurie žmonės galvoja, kad gamtos saugojimas yra paprasčiausiai atsisakymas naudoti plastiką. Tačiau galima turėti daug didesnį poveikį vien pamąsčius apie kasdienius veiksmus, kurie suvartoja labai daug energijos, ir kartais alternatyvūs pasirinkimai bus geresni mūsų pačių sveikatai, pavyzdžiui, vaikščiojimas pėsčiomis.
Atsinaujinančių energetikos šaltinių link
– Ar galėtum pasidalinti savo pastebėjimais aplinkosaugos tema: kuo šioje srityje skiriasi lietuvių ir britų elgesys?
– Labai priklauso nuo žmonių finansinės ir kultūrinės padėties, jų išsilavinimo. Yra britų, kurie išmano ir daro labai daug dėl planetos. Bet yra ir daug žmonių, kuriems aplinkosauga visiškai nerūpi. Britanija sparčiai juda atsinaujinančių energijos šaltinių link ir žada nebeprisidėti prie anglies pėdsako nuo 2025 m., o jau ir šiemet Jungtinė Karalystė turėjo savaitę, kai visiškai nebekūreno anglies elektros gamybai.
– Minčių grįžti į Lietuvą yra?
– Neišvažiavau iš Lietuvos dėl įprastų emigrantams priežasčių. Nuo nieko nebėgau, pinigų netrūko. Todėl atsiradus progai tikrai apsvarstysime galimybę grįžti. Bet ar į Gargždus – nežinau.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
