Gargždų abitūros laureatės: ką reiškia šimtukai ir pilietiškumas?
Aukščiausias įvertinimas valstybiniame brandos egzamine (100 balų) daugeliui asocijuojasi su bemiegėmis naktimis, begaliniais konspektais ir atsiribojimu nuo laisvalaikio. Tačiau ką iš tiesų reiškia pasiekti šį rezultatą ir kas slepiasi už puikių skaičių atestate? Ar abiturientams įmanoma šalia akademinės įtampos ir skubėjimo atrasti laiko pilietiškumui, kuris pradžiugins ne vieną?
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos išleistuvių ceremonijoje Klaipėdos rajono savivaldybė piniginėmis premijomis apdovanojo 8 dvyliktokes, kurios iš egzaminų gavo aukščiausius balus, o Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“, bendradarbiaudamas su rajono Veiklių moterų sambūriu, įsteigė pilietiškumo premiją.
Talentu reikia dalintis
Po Gargždų abiturientų apdovanojimo ceremonijos nuvilnijus pirminėms emocijoms, „Banga“ pasikalbėjo su pilietiškiausios titulą ir 300 eurų premiją pelniusia gimnaziste Meda Paulikaite ir dvyliktokėmis, kurios buvo apdovanotos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.
M. Paulikaitė – nuostabaus balso savininkė, neatlygintinai dainavusi ne viename koncerte, giedojusi Lietuvos Respublikos himną Gargždų arenoje prieš kiekvienas krepšinio klubo „Gargždai“ varžybas, abiturientų išleistuvių šventės pradžioje ji širdingai paragino savo bendramokslius kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“.
Meda „Bangai“ prisipažino, kad šventinėje scenoje nominacijai išgirdusi savo vardą ir pavardę, pajutusi neapsakomą dėkingumą žmonėms, kurie įvertino jos meilę muzikai. Pasak merginos, tėvai nuo pat vaikystės mokė, kad talentu reikia dalytis su kitais, todėl dainavimas jai visuomet buvo ne būdas užsidirbti, o nuoširdus noras džiuginti žmones. „Šiame sumaterialėjusiame pasaulyje kai kuriems sunku suprasti, kad ne viskas remiasi į pinigus“, – įsitikinusi Meda. Ji pabrėžė, kad gimnazijos bendruomenė visada ją palaikė, skatino dainuoti, džiaugėsi kiekvienu pasiekimu ir pasirodymu, todėl, norėdama atsidėkoti už parodytą pasitikėjimą, pati aktyviai įsitraukė į mokyklos veiklas.
Vienu ryškiausių šių metų prisiminimų jai tapo galimybė krepšinio varžybose giedoti Lietuvos himną. Anot jos, neapsakomas jausmas arenoje savo balsu bent kelioms minutėms suvienyti žmones ir pajusti jų kovingą energiją. Nors konkrečių ateities idėjų dar neturi, Meda neabejoja, kad ir toliau gilins žinias meno bei kultūros srityse, kurs ir dalysis savo vidiniu pasauliu. Jaunimui ji linki kuo aktyviau įsitraukti į mokyklos ir bendruomenės veiklas, nes kiekvienas renginys atveria naujas pažintis, dovanoja prasmingų patirčių ir gražių prisiminimų, o pinigai, jos įsitikinimu, neturėtų tapti pagrindiniu gyvenimo varikliu.
Aštuonios šimtukininkės pagerbtos premijomis
Gargždiškių abiturientų išleistuvėse Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis (200 eurų už 1 šimtuką) buvo apdovanotos aštuonios dvyliktokės, kurios egzaminų metu surinko šimtą balų. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine šimtuką gavo Minija Bartninkaitė (mokytoja metodininkė Nerija Valinčienė), o matematikos – Ūla Stroputė (mokytojas ekspertas Giedrius Žemaitis). Ypatinga sėkmė nusišypsojo Amelijai Jokubauskaitei ir Luknei Stroputei, kurios pelnė net po du šimtukus iš istorijos (mokytoja metodininkė Vida Mockuvienė) ir anglų kalbos (mokytoja metodininkė Inga Ulonienė ir mokytoja metodininkė Violeta Jurjonienė). Taip pat šimtu balų įvertintos anglų kalbos egzamino Arijos Laučytės (mokytoja metodininkė Alina Kalinauskienė) ir Saulės Rimdeikaitės (mokytoja metodininkė Violeta Jurjonienė) žinios, o geografijos egzamine aukščiausiu balu džiaugėsi Gretė Daukšytė ir Augustė Stasaitytė (abiejų mokinių mokytoja metodininkė Jurga Venckauskienė).
Deja, brandos atestatų įteikimo šventėje pajuokauta, kad šįkart lyčių lygybės išlaikyti nepavyko: laurus egzaminų maratone nuskynė vien merginos.
Aukšti rezultatai – nuoseklus darbas
„Bangos“ redakcija susisiekė su Savivaldybės premijas pelniusiomis abiturientėmis, ir dvi iš jų rado laiko atsakyti, kaip joms pavyko pasiekti tokius aukštus VBE įvertinimus.
– Kokia pagrindinė mokymosi metodika ar taisyklė padėjo pasiekti 100 balų įvertinimą?
Luknė: – Man pasiekti aukštų rezultatų labiausiai padėjo darbas, nuoseklus mokymasis, gebėjimas planuoti užduotis ir savo laiką. Tikiu, jog nėra auksinės taisyklės, padedančios gauti šimtuką, nes kiekvienas mokinys kitoks: vieniems reikia daugiau laiko įvykdyti kokią nors užduotį arba reikia nuoseklesnio paaiškinimo nei kitiems. Man taip pat kartais prireikdavo daugiau laiko, kad ką nors visiškai suprasčiau, bet būtent savarankiškas darbas padėjo pasiekti aukštų rezultatų.
Ūla: – Svarbiausia – nenukelti pasiruošimo į paskutines savaites. Visų praėjusių metų matematikos VBE užduotis sprendžiau jau nuo mokslo metų pradžios, palikdama vietas, kurios man buvo neaiškios, ir vėliau sugrįždama prie jų, kai per pamokas mokėmės tas temas. Taip pat ypač svarbus papildomas darbas namuose (ne tik namų darbai, bet ir uždavinynų sprendimas).
– Egzaminų periodas pareikalauja daug jėgų – kaip pavyko išlaikyti šaltą protą ir neperdegti?
Luknė: – Manau, jog kiekvienam žmogui, mokiniui turėtų būti svarbiausia sveikata, todėl būtina skirti pakankamai laiko poilsiui. Per visą egzaminų laikotarpį mokiausi tiek, kiek pavyko, niekada nesistengiau stumti savęs, nesėdėdavau naktimis, nes pati supratau, kad taip tik sau pakenkčiau. Žinoma, siekiant aukštų rezultatų dirbti reikėjo daug, bet išlikti ramiai ir susikaupusiai padėjo tai, jog dirbau ne dėl šimtukų, o dėl savęs.
Ūla: – Tarp laikomų egzaminų esančius kelių dienų tarpus svarbu išnaudoti ne tik bandant perskaityti visą egzistuojančią literatūrą, kurios nespėjai perskaityti anksčiau. Svarbu ir atsiriboti nuo patiriamo spaudimo ir užsiimti savo mėgstama veikla – tai padeda psichologiškai pailsėti.
– Kiek sėkmėje buvo nuoseklaus kasdienio darbo, o kiek – talento ar tiesiog pasisekimo egzamino dieną?
Luknė: – Mano nuomone, talentas žmogaus toli nenuves. Tikiu, jog niekas negimsta ką nors mokėdamas, todėl, jei nori aukštų rezultatų, reikia pastangų. Nors gauti du šimtukus sėkmė nenuginčijamai padėjo, svarbiausia – nuoseklus, kruopštus ir motyvuotas darbas, mokymasis, nebijojimas suklysti ir pasimokyti iš klaidų. Nė į vieną egzaminą nežengiau užtikrinta, kad gausiu šimtuką. Tiesiog padariau tai, ką galėjau geriausio.
Ūla: – Manau, jog mano rezultatas yra visiškas nuoseklaus kasdienio darbo atspindys. Šių metų matematikos egzaminas buvo ypač sunkus, bet žinios, įgytos sprendžiant daugybę uždavinių jam ruošiantis, padėjo įveikti sunkumus.
Svarbu ilgalaikis tobulėjimas
– Jei galėtumėte pakeisti vieną dalyką dabartinėje Lietuvos egzaminų sistemoje, kas tai būtų?
Luknė: – Galbūt turėtų būti labiau atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į mokinio nuoseklų darbą gimnazijos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje. Nors jau dabar turime dvi egzamino dalis, manau, kad mokiniai jaustųsi saugiau, ramiau, jeigu jų ateitį nulemtų ne tik egzaminas, bet ir kontrolinių ar pamokų metu gaunami pažymiai, nes jie parodytų ilgalaikį tobulėjimo procesą.
Ūla: – Labiausiai norėčiau pakeisti egzaminų vertinimo sistemą. Kai kuriuose, pavyzdžiui, matematikos ar chemijos, egzaminuose ji atrodo tinkama, nes vertintojas arba įskaito uždavinio sprendimą, arba ne. Visgi kitų dalykų egzaminuose vertinimo sistema man atrodo per griežta. Ji įspraudžia mokinio darbą į rėmus, o atsakymai, kurie peržengia šiuos rėmus, nors perteikia tą pačią mintį, nėra įskaitomi. Ši problema buvo ypač aktuali šių metų biologijos VBE, kurį aš taip pat laikiau. Tuomet kyla klausimas, ar iš abiturientų tikimasi, jog jie iškals tekstą atmintinai, ar visgi svarbiau suprasti temą?
– Ar jaučiate, kad egzamino įvertinimas tikrai visapusiškai atspindi moksleivio žinias ir potencialą?
Luknė: – Žinoma, kad ne. Egzamino metu neįmanoma patikrinti visų mokinio žinių, nes užduotys būna parinktos iš tam tikrų temų, skyrių. Kiekviename egzamine mokiniui užduotys gali patikti ar nepatikti, jis gali gauti temą, kurią puikiai supranta, arba tokią, kuri jam nevisiškai aiški. Egzaminas negali atskleisti visų mokinio žinių, nes nėra galimybės jas visas patikrinti. O ir pačios užduočių formuluotės kartais gali suklaidinti. Tokiu atveju net puikiai mokant kokį nors dalyką mokiniui gali nepavykti parodyti savo žinių.
Ūla: – Nemanau, jog egzamino įvertinimas gali visapusiškai atspindėti moksleivio žinias ir potencialą, nes jį lemia daugybė faktorių, kurie nėra susiję su jį atlikusio mokinio žiniomis: vertintojas, vertinimo sistema, savijauta egzamino dieną. Ypač svarbu tai, jog į egzamino užduotį būna įtrauktos tik tam tikros temos, taigi neaišku, kaip moksleiviui sektųsi, jei būtų vertinamos jo kiekvienos temos žinios. Net dviejų 100 balų įvertinimą gavusių mokinių žinios gali būti nelygios – vienas jų gali žymiai labiau išmanyti mokomąjį dalyką, o kitam galbūt tiesiog pasisekė su gautomis temomis.
Pasirinkimas – tikslieji mokslai
– Už ką egzaminų maratone norisi labiausiai padėkoti mokytojams, o ko iš jų galbūt trūko?
Luknė: – Mano nuomone, dauguma mokytojų man davė viską, ką galėjo – žinias, palaikymą. Esu jiems dėkinga už nuoseklų darbą, kantrybę, tikėjimą mano sugebėjimais.
Ūla: – Labiausiai norisi padėkoti mokytojams, kurie buvo supratingi ir mane palaikė. Tai man ypač daug reiškia. Manau, jog mokiniui išties svarbu turėti mokytojų, kurie mato jo potencialą ir paskatina.
– Kokią studijų kryptį pasirinkote ir kas lėmė šį sprendimą?
Luknė: – Aš pasirinkau atsinaujinančiosios energetikos studijas KTU. Galėčiau teigti, jog šį sprendimą priėmiau jau baigdama dešimtą klasę, nors likusius dvejus metus svarsčiau ir kitas galimybes. Manau, tokį pasirinkimą lėmė tai, kad mane labai domina fizika, technologijos ir tvarumas.
Ūla: – Pasirinkau studijuoti KTU taikomąją matematiką. Šį sprendimą lėmė noras savo ateities profesiją sieti su matematika bei susidomėjimas duomenų analize. Galiu pasakyti, jog egzamino rezultatas nelėmė šio sprendimo (gal tik suteikė daugiau pasitikėjimo savimi), nes jau kelerius metus planavau studijuoti matematiką.
– Kaip manote, ar šimtukai tikrai atveria visas duris, ar tai tik trumpalaikis pranašumas starto pozicijoje?
Luknė: – Jei nuoširdžiai – netikiu, kad šimtukas išvis suteikia kokį nors pranašumą. Žinoma, Savivaldybės parama (mano atveju 400 eurų), mokytojų bei draugų sveikinimai maloniai pradžiugino, bet stojimo metu 99 ar 100 – beveik tas pats. Nesu tikra, ar ateityje kam nors bus įdomu, ar gavau šimtukų, ar ne.
Ūla: – Šimtukai tėra trumpalaikis pranašumas starto pozicijoje, nes įstojus į aukštąją mokyklą svarbiausia pastangos ir rezultatai, pasiekti ten.
– Ką palinkėtumėte arba patartumėte būsimiems dvyliktokams, kuriems egzaminai dar tik priešakyje?
Luknė: – Mano nuomone, svarbiausia – nuoseklus darbas, kantrybė, susidomėjimas. Visgi linkėčiau visiems, siekiantiems aukštų rezultatų, nepamiršti ir savęs, savo fizinės bei psichologinės sveikatos.
Ūla: – Būsimiems dvyliktokams linkiu nesiremti motyvacija, nes tai nepastovu. Aukščiausiems rezultatams pasiekti nepakaks nei talento, nei įkvėpimo. Svarbiausia – nuoseklus darbas.
Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė
„Bangos“ ir autorės nuotr.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija 2025 metais pasiekė bendrą VBE vidurkį 72,04 balų ir užėmė 114 vietą tarp 402 Lietuvos mokyklų. Tai reiškia, kad mokykla pralenkė 72 % visų įvertintų mokyklų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
