Gargždų „Bangos“ susitikime su bendruomene –dėmesys infrastruktūrai, finansams ir rėmėjų įsitraukimui
VšĮ „Gargždų futbolas“ surengė atvirą susitikimą su bendruomene, kurio metu aptarti svarbiausi klubo veiklos aspektai – finansinė padėtis, infrastruktūros plėtra, finansavimo modelis, klubo vizija bei bendruomenės įsitraukimo galimybės.
Į renginį lapkričio 24 d. susirinko klubo atstovai, rėmėjai ir aktyvūs miesto gyventojai. Susitikime atkreiptas dėmesys, kad prestižą ne vienerių metų atkakliu darbu ir jaunosios kartos ugdymu išsikovojęs futbolas turi būti remiamas nuosekliai ir sąžiningai, laikantis tų pačių principų visoms sporto šakoms.
Stovyklavietės įkurtuvės, stadiono modernizacija
Susitikime daug dėmesio skirta klubo finansinei situacijai. Buvo pristatyti esami iššūkiai, planuojamos investicijos ir diskutuojama dėl bendruomenės įsitraukimo, sprendimų, kurie leistų užtikrinti tvarią klubo veiklą ateityje. Taip pat išsamiai aptarta infrastruktūra – klubas nuomos pagrindais naudojasi miesto bei „Minijos“ progimnazijos stadionais, o kitų metų birželio mėnesį planuoja perkirpti stovyklavietės prie karjerų įkurtuvių juostelę.
VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas pasakojo, kad stovyklavietės įrengimui prie karjerų Klaipėdos rajono savivaldybė su ES parama skyrė 600 000 eurų, klubo rėmėjai – 100 000 eurų. Tokios stovyklavietės poreikis yra didžiulis: jau dabar aišku, kad ji pritrauks komandas, renginius, turnyrus – tai kels ne tik Gargždų, bet ir regiono sportinį prestižą bei generuos ekonominę naudą (apgyvendinimas, maitinimas, paslaugos).
Gargždų miesto stadionas įkurtas dar 1970 m., jis renovuotas, tačiau jau nebeatitinka šiuolaikiškų standartų. Tai svarbu ne tik sudarant kokybiškas sąlygas treniruotėms, varžyboms, tačiau ir siekiant pritraukti žiūrovus, kuriems svarbu ir komfortas. „Klubas skyrė 100 000 eurų priešprojektinei studijai įsivertinant stadiono galimybes. Būtina, kad iš visų pusių uždaras daugiafunkcis kompleksas (maniežas, aikštė, sujungtos su tribūna rūbinės ir kt.) galėtų veikti visus metus, čia bus sudarytos sąlygos treniruotis, varžytis tiek moksleiviams, tiek futbolininkams, tiek lengvaatlečiams, galėtų vykti ir įvairūs renginiai, koncertai. Kartu su rajono meru aptarėme, kad žiūrovų vietų skaičius – iki 3 000. Apsvarstėme racionalų, ekonomiškai pagrįstą stadiono pertvarkos variantą, komplekso įgyvendinimo darbai vyktų per kelerius metus maždaug už 10 milijonų eurų“, – komentavo VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos narys Dainius Šatkus.
Klubas prisideda ženkliai
Pasak R. Mikalausko, stadiono ir treniruočių bazių modernizavimas yra būtinybė, jei klubas nori išlaikyti konkurencingumą ir užtikrinti kokybiškas sąlygas vaikų ir jaunimo ugdymui. Šiuo metu VšĮ „Gargždų futbolas“ ugdo 410 jaunųjų futbolininkų.
Vienas svarbiausių nūdienos uždavinių – atnaujinti „Minijos“ progimnazijos stadiono dirbtinę futbolo dangą. Ji esanti visiškai nusidėvėjusi: „Anksčiau esame gavę 4 dangas iš Lietuvos futbolo federacijos. Rajono biudžetui tai nieko nekainavo. Dabar prašome lėšų dangai pakeisti iš rajono Savivaldybės.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra kito tokio klubo, kuris tiek yra investavęs į infrastruktūrą. „Reikalai nejudėtų be klubo prisidėjimo, kuris yra apie 1 000 000 eurų, iš Savivaldybės gauta apie 1 200 000 eurų. Iš viso dar su valstybės dotacijomis į infrastruktūrą yra investuota apie 2 mln. 600 tūkst. eurų“, – informavo VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius. Klubas miesto stadioną nuomojasi iš Gargždų sporto centro, kitą stadioną – iš „Minijos“ progimnazijos, iš Savivaldybės nuomojasi dar statomą stovyklavietę. Jis paaiškino, kad iki 2020 m. infrastruktūra naudotasi panaudos būdu, o pasikeitus teisės aktams su Savivaldybe yra sudaryta nuomos sutartis. Per metus nuomai atitenka apie 15 000 eurų. „Tai nėra didelė suma“, – sakė R. Mikalauskas.
Rekordinis, bet kuklus biudžetas
Susitikime su bendruomene itin didelio susidomėjimo sulaukęs klausimas – pagrindinės „Bangos“ komandos finansavimas. VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius pasidžiaugė, kad šiemet 7-oje A lygos pozicijoje likusios „Bangos“ biudžetas – 850 tūkst. eurų – rekordinis, tačiau nelabai skiriasi nuo žemiau esančių A lygoje – „Dainavos“, „Džiugo“, „Riterių“, kurių finansai siekia 800 000 eurų. Tuo tarpu esančių viršūnėje komandų biudžetai yra itin dideli: Vilniaus „Žalgirio“ – 6 mln. eurų, Kauno „Žalgirio“ – 3,1 mln. eurų, „Hegelman“ – 1,7 mln. eurų ir t. t. „Pernai su kukliu biudžetu treneris padarė stebuklą: „Banga“ laimėjo FPRO LFF taurę. Bet kiekvienais metais stebuklų nebūna“, – apibendrino R. Mikalauskas. Jis paaiškino, kad komandos biudžetas susideda iš rajono Savivaldybės dotacijos pagal aukšto sportinio meistriškumo programą atitinkamoje lygoje (šiemet tai buvo 300 000 eurų) ir rėmėjų paramos.
„Pagal minėtą Savivaldybės programą futbolui yra nustatoma 30 žaidėjų norma, vienam skiriama 10 000 eurų. Krepšiniui – 20 žaidėjų, vienam taip pat – 10 000 eurų. Kitais metais prie programos pinigų planuojama futbolui pridėti dar 100 000 eurų, o krepšiniui – 200 000 eurų. Dėl šių papildomų pinigų spręs rajono Taryba“, – naujienas praėjusį pirmadienį vykusiame bendruomenės susirinkime pranešė R. Mikalauskas. Po trijų dienų vykusiame posėdyje tokioms papildomoms pinigų sumoms Taryboje buvo pritarta. Klaipėdos rajono savivaldybės meras posėdyje akcentavo, kad šis klausimas buvo aptartas su visomis pusėmis, išsiaiškintos būtent tokio papildomo finansavimo priežastys.
Tačiau ilgamečiai klubo rėmėjai, taip pat buvę rajono Tarybos nariai D. Šatkus ir Nerijus Galvanauskas susitikime pabrėžė, kad futbolas turi būti remiamas nuosekliai ir sąžiningai, laikantis tų pačių principų visoms sporto šakoms. Inicijuotas aukšto meistriškumo komandų finansavimas krepšelio principu yra tam, kad visiems klubams galiotų vienodos taisyklės, nors Gargžduose dabar krepšinio komanda ir nauja, bet ir jai turi būti taikomos tokios pat sąlygos. Todėl esą nemoralu, kai krepšiniui iš rajono biudžeto papildomai skiriama daugiau, o futbolui mažiau, nes gi kai kūrėsi ir ant kojų 2007 m. stojosi „Banga“, tokių išskirtinių sąlygų prašyti nė į galvą neatėję.
Kyla egzistencinis klausimas
Buvusio VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriaus N. Galvanausko nuomone, kyla egzistencinis klausimas: „Quo vadis „Banga“ (lot). Kur eini, „Banga“? Kritinis pagrindinės komandos biudžetas, investicijų poreikis, stiprėjanti tiek išorinė, tiek vidinė konkurencija akivaizdžiai rodo, kad per 2–3 metus klubas turės ieškoti tvarių finansinių sprendimų.
Bendruomenės susitikimo dalyviai siūlė savo išeitis, kaip stiprinti finansavimą: gal kreiptis su peticija į Savivaldybę, pasiremiant FB 14 000 klubo sekėjų apklausa. „Mes turime potencialą, bet nėra atramos, tad apie tai reikia kalbėti. O ar šiandien į susirinkimą Savivaldybės atstovai buvo kviesti? Ar jiems rūpi futbolas?“ – retoriškai klausė gargždiškis Vaclovas Macijauskas. VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos narys Artūras Uosis atsiliepė, kad buvo bendraujama, susitikta su savivaldos atstovais 5 kartus. D. Šatkaus įsitikinimu, negalima sakyti, esą Savivaldybei nerūpi. Tačiau, V. Macijausko nuomone, futbolas yra „posūnio vietoje“. A. Uosis atitarė, kad palyginti su krepšiniu – taip.
Diskusijoje dalyvavusio N. Galvanausko pasvarstymu, pasikliauti vien „Savivaldybės adata“ nereikėtų, nes keičiasi politikai, keičiasi ekonominė situacija. „Stiprybė yra va šitie žmonės, kurie susirenka, kurie į stadioną ateina, kurie pinigus sumoka, kurie rėmėjų ieško“, – įsitikinęs N. Galvanauskas. „Pagalbos daugiau reikia, įsitraukimo. Savivalda yra ribota“, – jis skatino aktyvesnį pačios futbolo bendruomenės įsitraukimą.
Naujos geros žinios
Kalbant apie klubo pajamų šaltinius, R. Mikalauskas prognozavo, kad iš bilietų bus surinkta apie 45 000 eurų. Bendruomenės susirinkime pasigirdo siūlymas įvesti sezono bilietų prenumeratos modelį, kuris leistų palaikytojams iš anksto paremti klubą, gauti papildomų naudų ir užtikrinti nuolatinį pajamų srautą.
Apie palyginti kuklius „Bangos“ finansinius resursus kalbėjo ir „Bangos“ treneris Davidas Afonso, visgi tai lemia ir komandos meistriškumą, ir galutinius rezultatus. Tai atsiliepia ir komandos sudėčiai. Nors siekiama, kad komandoje pirmiausia žaistų daugiau gargždiškių, taip pat ir daugiau būtų Lietuvos žaidėjų, tačiau jie yra brangesni nei legionieriai – mat Lietuvos žaidėjų rinka yra labai siaura, tad ir kainos aukštos.
Visgi pasidžiaugta, kad Gargždų „Banga“ – lietuviškiausias klubas lygoje. Mat 8,5 proc. komandos minučių buvo sužaista lietuvių futbolininkų. Paminėta ir dar viena gera žinia – partnerystės sutartis su Ispanijos aukščiausios lygos klubu Levante UDMFC360.
Kitąmet bus minimos „Bangos“ futbolo komandos Klaipėdos rajone įkūrimo 60-osios metinės. Prasminga dovana futbolo bendruomenei taps gargždiškio režisieriaus Viliaus Lukošiaus kuriamas filmas apie „Bangos“ kelią.
Susitikimas atskleidė, kad suformuota Gargždų futbolo aiški vizija, atviri pokalbiai ir bendruomenės vienybė gali tapti pagrindu sėkmingam Gargždų „Bangos“ žingsniui į ateitį.
Šiuo metu 34 proc. VšĮ „Gargždų futbolo“ dalininko teisių priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, likusios – kelioms dešimtims privačių asmenų.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
