Gargždų herbas Valdovų rūmuose įžiebė diskusijas

Viešojoje erdvėje sklando skundai esą Klaipėdos rajonas yra nuolat tapatinamas su Klaipėda, o Gargždai taip ir lieka niekam nežinomi. Tokį pavyzdį pastebėjo ir Gargžduose augęs, dabar sostinėje gyvenantis grafinio dizaino profesionalas Vaidotas Skolevičius. Jis „Bangai“ atsiuntė nuotrauką, kurioje nufotografuota Valdovų rūmų siena su Gargždų herbu, tačiau po juo parašyta „Klaipėdos rajonas“. „Tai „chaltūra“ už milijonus. Kas darė, galėjo bent pasidomėti tais dalykais. XVIII a. dar net nebuvo Klaipėdos rajono“, – piktinosi V. Skolevičius.

Patvirtintas Prezidento dekretu

Valdovų rūmų komunikacijos koordinatorė Ramunė Hazir, išklausiusi V. Skolevičiaus pastabas, atsakė: „Akivaizdu, kad Gargždų herbu susidomėjęs grafinio dizaino profesionalas neįsigilino nei į LR teisės aktus, nei deramai pasidomėjo Valdovų rūmų Didžiąją renesansinę menę puošiančio austinio frizo (t. y. horizontali dekoratyvinė juosta – aut. past.) koncepcija. Vadinti „chaltūra“ kompetentingiausių Lietuvoje profesionalų darbą ir skleisti dezinformaciją apie tam skirtus „milijonus“ yra labai neprofesionalu, negarbinga ir neetiška.“

Anot R. Hazir, remiantis LR vietos savivaldybių įstatymo 56 str. 2 d., savivaldybių atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja LR valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas, kurio 10 str. numatyta apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų herbų etalonų tvirtinimo tvarka – Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tai tvirtina LR Prezidentas. Klaipėdos rajono savivaldybės herbas, kaip šios savivaldybės skiriamasis ženklas, patvirtintas LR Prezidento 1997 m. gruodžio 2 d. dekretu Nr. 1464. „Kodėl Klaipėdos rajono savivaldybės ir Gargždų miesto heraldikos atributai sutampa, matyt, galėtų paaiškinti tik Lietuvos heraldikos komisijos nariai. Tačiau tai nieko neturėtų stebinti, nes Gargždai yra Klaipėdos rajono centras“, – replikavo R. Hazir.

Nesiekė atkurti autentikos

Pasak Valdovų rūmų komunikacijos koordinatorės R. Hazir, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje nebuvo siekta atkurti XVIII a. autentikos, atvirkščiai – ši salė yra pritaikyta kultūriniams renginiams ir yra ta erdvė, kurioje vizualiai įkūnijama Valdovų rūmų atkūrimo koncepcija ir susijungia praeitis bei dabartis. Praeitį čia simbolizuoja rezidencijoje gyvenusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų portretai, o dabartį – austinis frizas, interjero puošybos akcentas, sujungiantis visą patalpos erdvę ir komponuojamas su kitais jos dekoro elementais.

„Valdovų rūmų muziejus ne kartą skelbė apie šį projektą, jo kūrimo autorius ir mecenatus, kuriais didžiuojasi ir jiems yra dėkingas. Austinio frizo autorius yra žymiausias šiandieninės Lietuvos heraldikos dailininkas Arvydas Každailis, o pagrindinis konsultantas – istorikas, heraldikas, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša. Diskutuojant ir tariantis su istorikais, dailės istorikais, muziejininkais, architektais nuspręsta, kad maždaug 100 metrų ilgio frize, kuris dabar puošia Didžiąją renesansinę menę, bus vaizduojama apie 70 valstybės, anksčiau buvusių apskričių ir šalies savivaldybių herbų, kurie yra patvirtinti Lietuvos heraldikos komisijos. Lietuvoje ir Baltijos valstybėse tebuvo viena įmonė, pajėgi išausti frizą. Tai Jono Karčiausko vadovaujama bendrovė „Audėjas“. Ji tapo ir šio meno kūrinio sukūrimo pagrindine mecenate. Kartu projektą parėmė kelios dešimtys Lietuvos savivaldybių, tarp kurių, beje, ir Klaipėdos rajono (skyrė 2 500 Lt)“, – informavo R. Hazir.