Gargždų jungtinės pajėgos žygiais skatins laisvės idealus

„Mes darome tai, kuo patys tikime, o tikime Lietuvos nepriklausomybės laisvės idealais. Savo pasiryžimą prieš 27-erius metus patvirtinome Sausio 13-ąją. Dabar, įkūrę asociaciją „Gargždų jungtinės pajėgos“, siekiame pasitikrinti savo nuostatas ir puoselėti Lietuvos, savo rajono istoriją, kultūrą ir jos paveldą, gamtą. Manome, kad mūsų sugalvoti teminiai žygiai – yra išskirtinis reiškinys. Norime į žygius įtraukti kuo daugiau visuomeninių organizacijų, ne tik rajono, bet ir Lietuvos žmonių, gal net svečių iš užsienio. Ypač laukiame jaunimo, taip pat šeimų, juk tai prasminga, turininga ir sveika laisvalaikio praleidimo forma“, – „Bangai“ kalbėjo vienas iš iniciatorių V. Skuodas.

Skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei neseniai susikūrusi veiklių gargždiškių asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ ketina ne skambiais šūkiais, nuobodžiais minėjimais troškiose salėse, bet itin ir jaunimui patrauklia forma – pėsčiųjų žygiais istorinėmis vietomis rajone.

Gyva istorija – įtaigesnė

Išskirtinio sumanymo iniciatoriai – Sausio 13-osios gynėjai gargždiškiai Virgilijus Skuodas, Viktoras Kura – įsitikinę, jog pribrendo metas ypatingą dėmesį sutelkti dar tebesantiems pirmosios Nepriklausomybės, partizanų kovų liudininkams. „Mano vienas senelis buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas, užėjus sovietinei okupacijai jį nežinia kur išvežė, o kitas senelis buvo savanoris. Kol buvo gyvas, tada man dar nerūpėjo visko išsiklausinėti, o dabar, kai jau rūpi ir įdomu – per vėlu“, – „Bangoje“ pradėdamas pokalbį pastebėjo V. Skuodas.

Gyvai išgirstama istorija su draugais, artimaisiais, šeima ar nevyriausybinės organizacijos nariais žygiuojant įžymiomis rajono vietomis – tiesiausias kelias ugdyti visuomenės, ypač jaunimo, patriotinę sąmonę.

Asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ iniciatoriai patys tai patyrė prieš pora metų, kai kaip Laisvės gynėjai Sausio 13-ąją buvo pakviesti į „Kranto“ pagrindinę mokyklą susitikti su mokiniais. Vyrai akivaizdžiai įsitikino, kaip blizgėjo moksleivių akys, kaip gyvas gynėjų žodis keitė jų galbūt formalų požiūrį į Nepriklausomybės atkūrimo svarbius ir skaudžius įvykius.

Ištvėrė žygeivių išbandymus

Iniciatyviems gargždiškiams ne tik fiziniu išbandymu, bet ir postūmiu subrandinti naujas idėjas tapo sprendimas tos pačios dienos vakarą žygiuoti tradiciniame sausio naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių takais“. Nepaisydami 15 laipsnių šalčio su tūkstantine žygeivių minia nužingsniavę keliasdešimties kilometrų maršrutą jie pajuto, kad tokie potyriai yra įkvepiantys pilietiškumui ir net užkrečiantys vėl ryžtis kitiems žygiams.

„Po šio naktinio žygio su Viktoru dalyvavome ir įvairiuose kituose. Kam mums šie žygiai? Juk fiziškai labai pavargsti, bet gi morališkai labai išsivalai, išsigrynini, pasitikrini savo įsitikinimus, prapleti akiratį. Būtent eidamas pėsčiomis, gal ir brisdamas, įveikdamas tokias atkarpas, kuriomis net nepravažiuosi, žymiai daugiau pamatai, daug naujo apie Lietuvą sužinai. Be to, patiri panašiai mąstančių kelių šimtų žmonių bendrystę, solidarumą įveikiant maršrutą. Tad kartu pagalvojome, o kodėl prasmingų, informatyvių žygių plano nesudarius ir mūsų rajone? Tam tikslui ir įkūrėme asociaciją „Gargždų jungtinės pajėgos“, – „Bangai“ pasakojo vienas iš asociacijos steigėjų V. Skuodas.

Asociacijos steigėjų būryje – Kęstutis Rusteika, Eimantas Lingys, Raimondas Jucius, Donatas Skuodas, Viktoras Kura.

Pirmiausia – partizanų takais

Pirmasis asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ žygis jau suplanuotas. Balandžio 8 d. 10 val. iš Daukšaičių prasidės kelionė pėsčiomis rajono partizanų kovų ir pergalių takais. Planuojama, kad žygis baigsis žygeivių pagerbimu, atminimo ženklų apdovanojimais apie 18 val.

Žygeiviai patys galės pasirinkti du maršrutus: įveikti 20 km ir aplankyti tris partizanų žuvimo vietas, o pusiaukelėje pasistiprinus kareiviška koše ištvermingiausieji žygiuos dar 18–22 km ir aplankys kitas partizanų žuvimo vietas. „Tokių, kurie žygiuose stebina savo ištverme ir pomėgiu keliauti, tikrai turime savo aplinkoje. Mums pavyzdžiu gali būti itin patyrę žygeiviai Tomas Mikalauskas, Kęstutis Rusteika ir kt. Į pirmąjį žygį rajono partizanų keliais jau registruojasi Krašto apsaugos savanorių pajėgos, šauliai, skautai, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, pavieniai keliautojai. Tarp užsiregistravusiųjų įvairaus amžiaus žmonių pats jauniausias yra dešimtmetis berniukas, žygiuosiąs su tėčiu. Žygyje mums žada talkinti ir mūsų asociacijos idėjas palaikantis Rimantas Lukošius, mes gi trys daraugai savo draugystę esame išbandę Sausio 13-ąją“, – pasakojo V. Skuodas.

Asociacijos steigėjai džiaugiasi, kad žygio partizanų kovų ir pergalių takais iniciatyvą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, iš rezervinio fondo skyręs 450 eurų, taip pat pagalbą žada kai kurios verslo įmonės, vietinės bendruomenės, kultūros įstaigos ir kt.

Kovotojų likimai – išskirtiniai

Klaipėdos rajono savivaldybės narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus valdybos narys Česlovas Tarvydas, kurio šeima yra išgyvenusi sovietinio rėžimo represijas ir partizanų kovose su enkavedistais praradusi artimiausius žmones, buvo vienas iš svarbiausių konsultantų formuojant pirmąjį asociacijos organizuojamą žygį.

„Žygeiviai, iškeliavę iš Daukšaičių, balandžio 8 d. aplankys keletą partizanų kovų ir žūties vietų Veiviržėnų, Vėžaičių bei Švėkšnos seniūnijose“, – „Bangai“ sakė Č. Tarvydas. Žygio dalyviai apsilankys Rumbikių, Beinoriškės, Pakalniškių, Šiaudėnų, Stripeikių kaimuose, taip pat Česlovo brolio, Geležinio Vilko būrio skyriaus vado Prano Tarvydo (slapyvardis „Sakalas“) gimtinėje Šermukšnių kaime.

„Kiekviena partizanų kovų ar žūties vieta yra labai skaudus mūsų istorijos puslapis. Garbingai kovojusių iki paskutinio atodūsio partizanų likimai verti filmų ar knygų. Nenorėčiau nė vienos sukrečiančios istorijos ypatingai išskirti, jas žygeiviai išgirs žygio metu“, – akcentavo Č. Tarvydas, apgailestaudamas, kad kai kurie partizanų išdavikai visgi net atkūrus Nepriklausomybę išsisuko nuo atsakomybės.

Asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ šiais metais planuoja surengti dar tris teminius žygius: birželyje bus keliaujama sudeginto Ablingos kaimo takais, liepoje bus pagerbtas Dariaus atminimas, o vėliau bus kviečiama pėsčiomis aplankyti rajono piliakalnius.

Asociacija žygiams įprasminti įsteigė atminimo ženklus-medalius, kuriuose atsispindės būtent to žygio tematika. Juos pelnys patys aktyviausieji žygeiviai, nuolatiniai rėmėjai.

• Norintieji dalyvauti balandžio 8 d. žygyje visą informaciją gali gauti tel. 8 698 07123 arba teirautis el.p. gargzdu.jungtinespajegos@gmail.com, https://www.facebook.com/Asociacija-Gargždų-jungtinės-pajėgos.

Vilija BUTKUVIENĖ

Nuotraukos iš V. SKUODO ir

Č. TARVYDO asmeninio archyvo.