Gargžduose pagerbtas Holokausto aukų atminimas
Rugsėjo 23-iosios rytą Gargžduose į dangų kilo skaudi žydų rabino iš Izraelio malda. Lietuvos žydų genocido atminimo dieną Gargždų kultūros centras ir „Vaivorykštės“ gimnazija prie Holokausto aukų memorialo pakvietė paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje metines ir pagerbti genocido aukas.
Prieš 85-erius metus, 1941 m. birželio 24 d., Gargžduose buvo įvykdytos pirmosios masinės Lietuvos žydų žudynės. Ši skaudi istorija primena apie prarastas gyvybes, žmogiškumo svarbą ir pareigą saugoti istorinę atmintį.
Rugsėjo 23-ioji yra Lietuvos žydų genocido atminimo diena Ši data pasirinkta todėl, kad 1943 metų rugsėjo 23 dieną naciai galutinai likvidavo Vilniaus žydų getą. Šis įvykis tapo masinio žydų naikinimo (Holokausto) Lietuvoje simboliu. Šią dieną visa Lietuva prisimena ir pagerbia tragišką Lietuvos piliečių likimą: nacistinės okupacijos metais (1941–1944 m.) buvo sunaikinta maždaug 94 proc. iš daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų. Gargždų kultūros centras ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija rugsėjo 23 d. rytą pakvietė paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje metines ir pagerbti genocido aukas.
Gargžduose žydų genocido aukų pagerbimo minėjime „Atminties sargai. Amžininkų liudijimai…“ prie Holokausto aukų memorialo dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Klaipėdos miesto žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, „Vaivorykštės“ gimnazijos, „Kranto“, „Minijos” progimnazijos mokiniai ir pedagogai, Gargždų krašto muziejaus, Kultūros centro darbuotojai, miestiečiai.
Minėjime dalyvavęs Klaipėdos rajono meras B. Markauskas kalbėjo apie pareigą neužmiršti skaudžiausių istorijos puslapių ir priedermę perduoti istorinę atmintį jaunajai kartai. „Valstybės, kaip ir žmogaus, gyvenime būna įvairių įvykių, tarp jų – ir tragiškų. Žydų Holokaustas yra vienas tragiškiausių įvykių, kuriuos patyrė ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Gargždai buvo pirmoji vieta, kur buvo sušaudyti žydų tautybės mūsų piliečiai. Tai skaudus ir nuo žmogiškumo labai nutolęs mūsų istorijos etapas. Tačiau privalome prisiminti šią datą ir šiuos įvykius. Ypač jaunimą kviečiu pažinti istoriją ir daryti viską, kad tai daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė rajono vadovas.
Pagerbti Holokausto aukų atvyko ir Klaipėdos žydų bendruomenės atstovai, bendruomenės pirmininkas F. Puzemskis, kuris dėkojo už istorinės atminties išsaugojimą Gargžduose ir atkreipė dėmesį į jaunų žmonių įsitraukimą ir gausų dalyvavimą minėjime. F. Puzemskis pabrėžė, kad gyvas jaunimo interesas rodo, jog istorinė atmintis Gargžduose išlieka gyva ir yra sėkmingai perduodama ateities kartoms. Pasak pirmininko, tik pažindama tikrąją istoriją ir suprasdama praeities tragedijas, naujoji karta galės kurti tolerantišką visuomenę, kurioje nebūtų vietos neapykantai ar diskriminacijai.
Žudynių vietoje rabinas iš Izraelio pagal žydų tradiciją skaitė maldą aukoms atminti. Maldai kylant į dangų minėjimo dalyviams buvo sunku sutramdyti ašaras.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lituanistė Giedrė Mogilaitė pakvietė gimnazistus pristatyti kompoziciją „Atminties sargai. Amžininkų liudijimai apie tragiškus 1941 m. birželio įvykius“, kuri sugrąžino į beveik prieš devynis dešimtmečius buvusius Gargždus ir priminė čia gyvenusių žmonių tragiškus likimus.
Pasakojimui mokiniai pasitelkė žmonių, savo akimis mačiusių karo metų įvykius, atsiminimus. Skambėjo Gargždų miesto garbės piliečio Edvardo Cirtauto, gargždiškių Antano Toleikio ir Onos Toleikienės įrašyti liudijimai. Karo metais jie buvo vaikai ir paaugliai, tačiau išgyventi ir matyti skaudūs įvykiai visam gyvenimui išliko jų atmintyje. Šiandien jų užrašyti prisiminimai saugomi Gargždų krašto muziejuje ir tampa svarbiu istorijos šaltiniu.
Gargždų krašto muziejus savo tinklalapyje informuoja, kad Holokausto išvakarėse Gargžduose gyveno apie 1 000 (tai sudarė apie 30 proc. visų miestelio gyventojų) žydų. Kadangi Gargždai buvo Lietuvos–Vokietijos pasienyje, jie buvo užimti dar 1941 m. birželio 22 d. ir buvo viena pirmųjų Lietuvos gyvenviečių, į kurią įžengė vokiečių kariai.
„Tos pačios dienos vakare į Gargždus atvyko policijos generolas majoras Franzas W. Stahleckeris, kuris įsakė vietos gestapo įstaigos viršininkui Hansui J. Böhme įvykdyti komunistų ir žydų žudynes. Birželio 23 d. ryte Vyriausioji reicho saugumo tarnyba Berlyne patvirtino Stahleckerio nurodymus. Tą pačią dieną Tilžės gestapas įsakė Klaipėdos pasienio policijos komisariato vadovui Erichui Frohwannui suimti visus Gargždų žydus ir komunistus. Tą dieną Gargžduose buvo suimti 200 vyrų ir apie 100 vaikų bei moterų. Moterys ir vaikai buvo uždaryti netoli Gargždų esančioje daržinėje. Tuo tarpu suimti vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Birželio 24 d. rytą į Gargždus atvyko Tilžės gestapo ir saugumo tarnybos bei Klaipėdos apsaugos policijos kadrai. Šių masinių žudynių metu iš viso nužudyti 200 vyrų, kurių daugumą sudarė žydai, bei viena moteris, kuri buvo ištekėjusi už sovietų komisaro.
Po įvykusių vyrų žudynių likę žydų vaikai ir moterys buvo uždaryti Anelinio dvare, nutolusiame per kilometrą nuo Gargždų miesto. Rugsėjo mėnesio pradžioje Vėžaitinės miške buvo nužudyta apie 100 moterų. Likusios moterys ir vaikai buvo nužudyti rugsėjo mėn. viduryje tame pačiame Vėžaitinės miške. Skaičiuojama, kad iš viso Holokausto metu buvo nužudyti apie 751 Gargždų ir apylinkių žydai“, – skelbiama Gargždų krašto muziejaus internetiniame puslapyje.
Vilija BUTKUVIENĖ
V. BUTKUVIENĖS nuotr.
