Kalėjime dirbanti socialinė darbuotoja Aistė: „Socialinis darbas nuolat primena, kad žmogus nėra tik jo praeitis“

„Socialiniame darbe labai svarbu matyti ne tik žmogaus problemą ar situaciją, bet pirmiausia – patį žmogų“, – sako daugiau nei septynerius metus socialinį darbą dirbanti Aistė Narbutienė. Šiuo metu nuteistiesiems padedanti pašnekovė pasakoja, kad šis darbas, kaip ir ankstesnė jos profesinė patirtis, nuolat skatina mokytis, ieškoti naujų sprendimų ir geriau suprasti žmogų bei jo pasirinkimus.

Aistė neslepia – dirbant kalėjime, svarbu būti pasiruošus įvairioms situacijoms, tačiau kartu būtina nepamiršti, kad už visuomenėje susiformavusių mitų, stereotipų ir įsivaizdavimų pirmiausia slypi žmogus – su savo istorija, patirtimis, poreikiais ir galimybe keistis.

Kasdienis Aistės darbas – gyvas pavyzdys, kad socialiniai darbuotojai – arti žmogaus esantys profesionalai, padedantys įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas ir prisidedantys prie realių, neretai labai svarbių jų gyvenimo pokyčių.

Artėjant Lietuvos socialinių darbuotojų dienai, kuri minima rugsėjo 27-ąją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia iš arčiau pažvelgti į socialinio darbuotojo profesiją.

Aistė beveik trejus metus dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, o bendra jos socialinio darbo patirtis siekia daugiau nei septynerius metus. Paklausta, kas paskatino pasirinkti šią profesiją, pašnekovė sako, kad svarbiausias motyvas buvo noras padėti žmonėms. „Socialinį darbą pasirinkau todėl, kad jutau, jog noriu ir galiu padėti žmonėms. Man buvo svarbu pasirinkti tokią profesiją, kurioje galėčiau būti naudinga kitam žmogui, prisidėti prie jo gerovės ir pokyčių“, – sako ji.

Kalbėdama apie skirtingą darbinę patirtį, Aistė pirmiausia pabrėžia, kad socialiniam darbuotojui svarbu nebijoti pačiam augti, keistis ir nuolat mokytis. Pasak jos, gebėjimas padėti kitam prasideda nuo paties specialisto pasirengimo priimti naujus iššūkius, ieškoti sprendimų ir į situaciją pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. „Žmogui padėti galime tada, kai patys esame pasirengę mokytis, priimti iššūkius ir pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų“, – mintimis dalijasi moteris.

„Po studijų mano profesinis kelias nuvedė į skirtingas sritis – dirbau su negalią turinčiais jaunuoliais dienos centre, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, o šiandien dirbu su nuteistaisiais. Iš pirmo žvilgsnio tai labai skirtingos žmonių grupės, tačiau visose šiose srityse svarbiausia išlieka žmogus, jo poreikiai, galimybės ir santykis su kitu žmogumi“, – pasakoja pašnekovė.

Paklausta, kas ją atvedė į kalėjimų sistemą, Aistė neslepia, kad tai – darbinis iššūkis. „Norėjau išbandyti save srityje, kuri man buvo nauja, ir kartu pritaikyti per daugiau nei septynerius socialinio darbo metus sukauptą patirtį. Šis darbas parodė, kad net ir labai skirtingose socialinio darbo srityse turimos žinios ir gebėjimai gali būti pritaikomi, o kartu kiekviena nauja aplinka išmoko kažko naujo‘, – sako ji.

Savo ruožtu, pašnekovė pažymi, kad dar prieš studijas turėtas įsivaizdavimas apie socialinio darbuotojo profesiją gerokai skiriasi nuo to, su kuo susiduria kasdienybėje. „Prieš pradėdama studijuoti jau buvau susidėliojusi tam tikrą socialinio darbuotojo profesijos paveikslą, tačiau jis gana stipriai skiriasi nuo to, kaip šią profesiją dažnai įsivaizduoja žmonės. Socialinis darbas yra gerokai daugiau nei pagalba buityje. Tai darbas su žmogumi, jo emocijomis, santykiais, problemomis ir gebėjimu pačiam spręsti savo gyvenimo iššūkius. Socialinis darbuotojas negali išspręsti žmogaus problemos už jį, tačiau gali padėti jam suprasti, kokius sprendimus jis gali priimti pats“, – sako Aistė.

Anot jos, tai ypač svarbu dirbant kalėjime. „Čia tenka bendrauti su žmonėmis, kurių gyvenimo istorijos labai skirtingos. Todėl vienas svarbiausių dalykų yra gebėjimas žmogaus neteisti. Tai nereiškia pateisinti jo elgesį ar padarytus nusikaltimus. Tai reiškia matyti žmogų plačiau nei vien jo klaidą ar teistumą. Šiame darbe labai svarbi empatija, pagarba ir gebėjimas išlaikyti profesionalų santykį. O mano sukaupta patirtis tik patvirtino, kad socialinis darbas yra daug platesnis ir gilesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – mintimis apie socialinio darbuotojo profesiją dalijasi Aistė.

Paklausta, kas labiausiai džiugina jos darbe, Aistė nedvejodama sako, kad didžiausią prasmę suteikia matomas žmogaus pokytis. „Labiausiai džiugina matomas žmogaus pokytis. Galbūt jis nėra labai didelis ar įvyksta greitai, tačiau kai matai, kad žmogus pradeda norėti keistis, prisiima daugiau atsakomybės už savo sprendimus ar ima kitaip žvelgti į savo ateitį, supranti, kad tavo darbas turi prasmę. Džiugina ir tada, kai pavyksta užmegzti konstruktyvų darbinį santykį. Dirbant su nuteistaisiais labai svarbu išlaikyti aiškias profesines ribas – tai nėra asmeninis santykis“, – pasakoja Aistė.

Ji priduria, kad kartais didžiausią džiaugsmą suteikia visai paprasti dalykai – nuoširdi padėka ar žmogaus parodytas dėkingumas. Tokios akimirkos primena, kad net ir tuomet, kai rezultatas nėra iš karto matomas, socialinio darbuotojo pastangos žmogui gali būti labai svarbios.

Vis dėlto, pašnekovė sako, kad ir liūdnų dienų darbe pasitaiko: „Liūdina situacijos, kai matai, kad žmogus, išėjęs į laisvę, vėl grįžta į kalėjimą. Ypač tada, kai jau esi su juo bendravęs, matei jo norą keistis ir tikėjaisi, kad šį kartą jo gyvenimas susiklostys kitaip. Tokios situacijos primena, kad pokytis nėra lengvas ir ne visada vyksta tiesia linija. Ir, vis dėlto, net ir tokiose situacijose stengiuosi neprarasti tikėjimo žmogaus galimybe pasikeisti. Juk socialiniame darbe labai svarbu nepamiršti, kad žmogus nėra tik jo praeitis“.

Paklausta, ko artėjančios profesinės dienos proga palinkėtų kolegoms, Aistė pirmiausia linki kantrybės, stiprybės ir tikėjimo žmogumi.

„Socialinis darbas ne visada yra lengvas ir ne visada jo rezultatas matomas iš karto. Kartais tenka būti šalia žmogaus tada, kai jam sunkiausia, išklausyti, padrąsinti ir suteikti vilties. Todėl kolegoms norėčiau palinkėti kantrybės, stiprybės ir kuo daugiau akimirkų, kai galima pamatyti savo darbo rezultatą. Linkiu nepamiršti, kodėl pasirinkome šią profesiją, saugoti save ir vieniems kitus. O svarbiausia – neprarasti tikėjimo žmogaus galimybe keistis. Juk kartais vienas pokalbis, parodytas dėmesys ar suteikta galimybė gali tapti pirmuoju žingsniu į pokytį“, – linki Aistė.

Socialinio darbuotojo profesiją, tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų vertina kaip ypač svarbią mūsų visuomenei. Vienokios ar kitokios šių darbuotojų pagalbos nuolat reikia daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Nors per pastaruosius kelerius metus socialinių darbuotojų skaičius išaugo, jų vis dar labai trūksta. Tad SADM kviečia rinktis socialinio darbuotojo kelią – studijuoti vienoje iš 15 šalies aukštųjų mokyklų,

SADM duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 5 tūkstančius socialinių darbuotojų.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet. Vidutinis jų atlyginimas per paskutinius penkerius metus padidėjo 48 proc. 2026 metais socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1510 eurų, o minimalus, tik pradėjus dirbti, negali būti mažesnis nei 1192 eurai „į rankas“.

Svarbu ir tai, kad, tobulinant profesinę kompetenciją, auga ir atlyginimas. Socialinio darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos koeficientas didinamas 15 proc., jeigu antra (aukštesnė) – 20 proc., jeigu trečia (aukščiausia) – 30 proc. Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina savo profesines kompetencijas, dalyvaudami mokymuose, supervizijose, intervizijose ir kt.

Socialiniai darbuotojai, taip pat ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, turi teisę į pailgintas atostogas. Numatyta atostogų trukmė – 30 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 36 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).

Dėmesys socialinių paslaugų srities ir socialinių darbuotojų saugumui: 2027 m. sausio 1 d. įsigalios pakeitimai, numatantys, kad, esant poreikiui, darbuotojai gali daryti garso ir vaizdo įrašus. Taip padidės darbuotojų saugumas, sumažės rizika patirti agresyvų klientų elgesį, pagerės socialinių paslaugų kokybė, darbuotojų sprendimų argumentacija.

Naujiena studentams – galimybė įsidarbinti socialiniu darbuotoju. Socialinio darbo studijų programos (kolegijoje ar universitete) studentai, įgiję ne mažiau kaip 150 socialinio darbo studijų programos kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 90 modulio (dalyko), suteikiančio socialinio darbuotojo profesines kompetencijas, kreditų, galės pradėti dirbti socialiniais darbuotojais. Šiais pagrindais į socialinio darbuotojo pareigas žmogus galės būti priimtas tik vieną kartą ir per 3 metus nuo darbo socialiniu darbuotoju pradžios privalės įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Pranešimas žiniasklaidai