Klaipėdos rajono priemiestinės seniūnijos: plečiasi sparčiai, gyventojų lūkesčiai didėja
Klaipėdos rajono priemiestinės seniūnijos pastaraisiais metais auga itin sparčiai – čia ypač daugėja jaunų šeimų ir vaikų. Sendvario seniūnijoje dabar gyvena daugiau nei 22 000 gyventojų, o prieš penkerius metus buvo apie 10 000. Dažniausiai žmones iš Klaipėdos ar kitų Lietuvos vietovių į priemiesčius vilioja didesnės galimybės įsidarbinti uostamiestyje, didesnis būstas už prieinamesnę kainą, nuosavas kiemas ir ramesnė aplinka, tačiau kartu tenka susidurti su spūstimis, ugdymo vietų trūkumu ir infrastruktūros plėtros iššūkiais.
Pirmiausia – ekonominiai veiksniai
Atsakydami į klausimą apie vietos migracijos priežastis, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių atstovai bei pakalbinti gyventojai pirmiausia įvardija ekonominius veiksnius bei gyvenimo kokybės paieškas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės vertinimu, vienas pagrindinių postūmių jaunoms šeimoms – nekilnojamojo turto kainų skirtumas.
„Matome, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje, labiausiai Klaipėdos miesto priemiesčiuose, vykstant gyvenamųjų namų kvartalų plėtrai, dalis klaipėdiečių jaunų šeimų renkasi persikelti ten dėl labiau prieinamų kainų. Manome, kad pagrindinė migracijos priežastis yra labiau prieinamas įsigyti nekilnojamasis turtas. Klaipėdos mieste nekilnojamojo turto kainos, palyginti su Klaipėdos rajono savivaldybe, yra aukštesnės, ypač individualių namų segmente, todėl jaunoms šeimoms yra sunkiau gauti paskolą ir sukaupti atitinkamo dydžio pradinį įnašą“, – atsakydama į „Bangos“ klausimus teigia I. Butenienė.
Miesto savivaldybės atstovės I. Butenienės nuomone, rajonas patrauklus ir iš kitų savivaldybių atvykstantiems žmonėms, kurie ieško pigesnio būsto, tačiau nori išnaudoti Klaipėdos miesto galimybes.
Pačių gyventojų patirtys rodo, kad sprendimas kraustytis į rajoną dažnai priimamas pragmatiškai.
„Pradžioje buvo noras su žmona turėti nuosavą būstą – namą ir kiemą vaikams, nes patys buvome užaugę nuosavuose namuose. Pagrindinis dalykas, kodėl pradėjome žvalgytis rajone, – Klaipėdoje pasirinkimas buvo kur kas mažesnis, kainos didesnės, o rajone sklypai buvo pigesni ir didesni. Tiesiog žiūrėjome, kur gausis pigiau iš ekonominio išskaičiavimo“, – sako Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos gyventojas Alvydas Vengalis.
Kiti pašnekovai akcentuoja norą pabėgti nuo daugiabučių kasdienybės. Nemažą įtaką daro ir artimųjų ar draugų pavyzdys.
„Keletas draugų, tėvai nusipirko namus, mes atvažiavome į svečius, patiko. Nusprendėme su šeima nusipirkti žemės, o paskui jau pradėjome statybas. Tiesiog norėjosi daugiau ramybės ir privatumo. Mes esame plento vaikai, devynaukščių ir penkiaaukščių vaikai – augome kiemuose, šalia buvo darželiai, mokyklos“, – savo mintimis dalijasi didžiausios rajone Sendvario seniūnijos seniūnė Karina Novikova.
Rajonas auga, miestas išlieka stabilus
VĮ Registrų centro duomenimis, 2021–2026 m. Klaipėdos rajone gyventojų skaičius išaugo 20,6 proc. – nuo 64 826 iki 78 180. Klaipėdos rajono savivaldybė prognozuoja, kad metų pabaigoje gyventojų skaičius gali peržengti ir 80 tūkst. ribą. Tuo metu Klaipėdos mieste gyventojų skaičius padidėjo 1,6 proc. – nuo 166 861 iki 169 474.
Dar ryškesnis skirtumas matomas žvelgiant į jauniausiąją kartą. 2021–2026 m. nepilnamečių (0–17 m.) skaičius rajone padidėjo 29,4 proc. – nuo 11 798 iki 15 264, o mieste ši amžiaus grupė išliko beveik nepakitusi – nuo 29 697 padidėjo iki 29 823.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko teigimu, šiandien Klaipėdos rajonas yra antra sparčiausiai auganti savivaldybė šalyje, o pensinio amžiaus (65 m. ir vyresnių) žmonių dalis čia sudaro vos 14 proc. – mažiausiai Lietuvoje.
Kasdien kylantys iššūkiai
Persikėlimas į priemiestinę rajono seniūniją reiškia ne tik nuosavą kiemą ir didesnį būstą. Kartu šeimos susiduria su didesniais atstumais ir priklausomybe nuo automobilio.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė I. Butenienė atkreipia dėmesį, kad mieste, kitaip nei rajone, viešasis transportas yra gerai išvystytas, o svarbiausios švietimo, sveikatos ir sporto paslaugos daugeliui gyventojų pasiekiamos pėsčiomis per 10–20 minučių.
„Gyvendamos rajone, šeimos tampa visiškai priklausomos nuo automobilių. Vaikus kasdien tenka vežioti į ugdymo įstaigas, būrelius ar pas gydytojus uostamiestyje. Dėl to kas rytą ir vakarą prie įvažiavimų į Klaipėdą nusidriekia ilgos spūstys – pavyzdžiui, iš vos už kelių kilometrų esančių Gindulių, Slengių, Trušelių ar Mazūriškių piko metu kelionė iki miesto centro gali užtrukti apie 45 minutes“, – nurodo I. Butenienė.
Sunkumų kyla ne tik dėl susisiekimo. Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pažymi, kad augantis gyventojų skaičius ne tik džiugina didesnėmis biudžeto pajamomis, bet ir kelia naujų problemų.
„Šiuo metu sparčiausiai augančioje Sendvario seniūnijoje, kurioje oficialiai gyvena daugiau nei 22 tūkstančiai žmonių ir kuri gyventojų skaičiumi lenkia net trečdalį Lietuvos savivaldybių, trūksta vietų vaikams švietimo įstaigose, esama kelių infrastruktūra nėra pritaikyta tokiam gyventojų skaičiui, čia trūksta viešųjų erdvių, kyla problemų dėl lietaus nuotekų ir kitos infrastruktūros“, – teigia meras.
Prie sunkumų prisideda ir tai, kad pagrindiniai gyvenvietes kertantys keliai dažnai priklauso ne rajono Savivaldybei, o valstybei – AB „Via Lietuva“. Todėl Savivaldybė negali savarankiškai juose įrengti pėsčiųjų ir dviračių takų, perėjų, apšvietimo ar atlikti kitų infrastruktūros gerinimo darbų.
Ne mažiau aktualus ir paslaugų prieinamumas. Nors pastaraisiais metais Klaipėdos rajonas investavo į darželių ir mokyklų plėtrą priemiesčiuose, vietų ugdymo įstaigose visiems vaikams vis dar neužtenka.
Dėmesys švietimo įstaigų plėtrai
Augant gyventojų skaičiui, savivaldybėms tenka ne tik spręsti jau iškilusias problemas, bet ir numatyti, kaip infrastruktūra turės atrodyti ateityje.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės I. Butenienės teigimu, jaunoms šeimoms svarbios ne tik patrauklios darbo vietos ir prieinamas būstas, bet ir gyvenamoji aplinka, viešosios erdvės bei išvystytos švietimo ir kitos paslaugos. Todėl miestas investuoja į švietimo infrastruktūrą augančiuose uostamiesčio rajonuose: šiemet atidarytas naujas darželis Tauralaukyje, svarstoma naujos mokyklos statyba Medelyno kvartale. Miestas taip pat atnaujina viešąsias erdves ir parkus.
Tuo metu Klaipėdos rajone didžiausias dėmesys skiriamas švietimo infrastruktūros plėtrai. Praėjusį rugsėjį Sendvaryje atidaryta „Saulės“ mokykla, kurioje šiandien mokosi daugiau nei 700 mokinių ir darželinukų, o šį rugsėjį šalia mokyklos pastatytas modulinis pastatas, kuriame įrengtos trys pirmokų klasės. Rengiami ir mokyklos priestato projektiniai pasiūlymai – jame planuojama sukurti beveik 300 vietų pradinukams.
Švietimo įstaigų plėtra vyksta ir kitose rajono vietovėse. Rugsėjo 1-ąją duris atvėrė 150 vaikų skirtas Mazūriškių darželis, statomas 75 vietų darželis Dercekliuose, priestatas prie Ketvergių mokyklos, o sklypas mokyklai nupirktas Klemiškės I kaime.
„Kadangi vietų ugdymo įstaigose vis dar nepakanka, rajono Savivaldybė tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, skiria 250 eurų mėnesinę kompensaciją, o nuo sausio ji turėtų didėti iki 300 eurų. Dalis rajono vaikų taip pat ugdoma Klaipėdos miesto darželiuose ir mokyklose – už kiekvieną vaiką rajono Savivaldybė miestui moka ūkines išlaidas, – aiškina Klaipėdos rajono savivaldybės meras. – Tad drąsiai galime sakyti, kad švietimas, ugdymo užtikrinimas kiekvienam vaikui arčiau namų – mūsų prioritetas.“
Nesėdi rankų sudėję
Viena svarbiausių problemų – susisiekimas. Sendvario seniūnijoje tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, projektuojamos Jurgaičių ir Šilelių gatvės, ruošiamos naujos jungtys su magistrale A1.
Savivaldybei tenka spręsti ir su valstybės valdomais keliais susijusias problemas. Su „Via Lietuva“ pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, pagal kurias Savivaldybė prisideda prie dalies infrastruktūros darbų. Vienas iš pavyzdžių – šviesoforinės sankryžos įrengimas Dangaus gatvėje ties „Lidl“ prekybos centru. Taip pat kartu tvarkomas kelias nuo Slengių iki Radailių: beveik septynių kilometrų ruože numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai, eismo saugumo priemonės, apšvietimas ir autobusų sustojimo aikštelės. Prie projekto rajono Savivaldybė prisideda 1,4 mln. eurų, tačiau šiuo metu darbai sustoję dėl projekto korekcijų.
„Žinoma, nesėdime rankų sudėję – problemas sprendžiame ir tikrai sparčiu tempu. Tačiau, kai per penkerius metus Sendvaryje gyventojų skaičius išaugo dešimčia tūkstančių, savivalda, ko gero, nėra pajėgi įgyvendinti visų projektų taip greitai, kaip norėtųsi“, – sako B. Markauskas.
Pasak Sendvario seniūnijos seniūnės K. Novikovos, pokyčius jau pastebi ir patys gyventojai. „Pokyčiai tikrai matosi – labai prižiūrimos viešosios erdvės, kurių dabar daugėja, atėjo apšvietimo plėtra. Gyventojai pasidarė itin aktyvūs, dalyvauja diskusijose, o svarbiausia – valdžia girdi žmones, ir žmonės jau girdi mus, todėl viskas eina tik į priekį“, – teigia K. Novikova.
Rugsėjo 24 d. „Saulės“ mokykloje opiais didžiausios Klaipėdos rajone Sendvario seniūnijos susisiekimo, kelių remonto klausimais su gyventojais kalbėsis susisiekimo ministras Juras Timinskas.
Ateities vizija ir savivaldybių bendradarbiavimas
Siekdama suvaldyti plėtrą priemiesčiuose ir išspręsti infrastruktūros iššūkius, Klaipėdos rajono savivaldybė atliko priemiesčių teritorijų urbanistinį tyrimą. Jo metu įvertintos ir demografinės tendencijos.
Pasak B. Markausko, nors Klaipėdos rajonas pastaraisiais metais sparčiai augo, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičiaus augimas lėtės. Todėl Savivaldybė nusprendė rengti Sendvario seniūnijos vietovės lygmens bendrąjį planą, kuris turėtų padėti kryptingiau planuoti sparčiausiai besiplečiančią teritoriją.
Klaipėdos miestas bei rajonas kartu ieško kai kurių sprendimų. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės I. Butenienės teigimu, bendradarbiavimas vyksta švietimo ir viešojo transporto srityse. Rajono vaikai lanko miesto darželius, mokyklas ir neformaliojo ugdymo įstaigas, o rajono Savivaldybė už šias paslaugas miestui moka. Viešojo transporto srityje taip pat veikia bendri maršrutai ir bendras bilietas.
Skaistė BUDRYTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentė
