Geradarystė įkvepia Nojaus šeimą: liga bus įveikta
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka ne pirmus metus geranoriškai dalyvauja Pyragų dienos iniciatyvoje. Dalijantis gerumu, atjauta, supratingumu net 2 455 eurai surinkti visuose bibliotekos filialuose linkint sveikatos ir stiprybės septynmečiui Nojui Dačkauskui. Nojaus šeima gyvena Šermukšnių kaime, o juk šermukšnis, pasak senovės lietuvių, paguodos, vidinės stiprybės simbolis.
Skleidžiasi vaikiškos
svajonės
Žvarbų praėjusį penktadienį kartu su Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktorės pareigas Aurelija Butkute-Norkevičiene ir Informacinių technologijų ir viešinimo skyriaus vedėja Donata Bijeike išsiruošėme į kelionę: prasminga ir atsakinga misija perduoti visų rajono bibliotekininkų gerumo dovaną – ir paaukotą sumą, ir naujutėlaitį lego žaidimą – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pirmokui Nojui.
Net su modernia navigacija Šalpėnų apylinkėse teko paklaidžioti tarp Šermukšnių gatvės ir Šermukšnių kaimo ribų. Tačiau buvo verta nušalti nosis ir atrasti kuklius, bet jaukius Dačkauskų namus. Nojaus mama Aušra mus pasitinka plačiai atverdama namų duris, kviečia susišildyti kavos puodeliu, bet mums labiausiai rūpi susipažinti su Nojumi.
Neįgaliojo vežimėlis neužgožia septynmečio spindinčių akių ir smalsumo: iš pradžių kuklindamasis, o vėliau visiškai atsipalaidavęs kartu su Donata įninka rinkti naująjį lego. Konstravimo įkarštyje Nojus papasakoja, kad jam mokykloje labiausiai sekasi matematika, o užaugęs jis svajoja dirbti autobuso vairuotoju. „Na, taip puikiai rinkdamas lego, taip orientuodamasis tu galėtum būti inžinieriumi-konstruktoriumi“, – samprotauja jo žaidimo draugė Donata.
Nesitikėjo blogų žinių
Aušra Dačkauskienė, kol Nojus įnikęs į žaidimą, nubraukia jaudulio ašarą, ne skaudžią, o kupiną dėkingumo visiems tiems, kurie padėjo ir tiki, kad Nojus kada nors tvirtai rems žemę abiem kojomis. „Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždų kultūros centras, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, seniūnija, Vėžaičių pagrindinė mokykla, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, dar ne visus išvardijau, bet labai esame sujaudinti, kad tiek daug gerumo žmonėse“, – širdingai kalba Aušra.
Nojaus mama prisimena, kaip kartu su vyru Ramūnu laukė šeimos pagranduko. Už paskolą, kurią ir dabar tebemoka, nusipirko sodybą Šermukšnių kaime, tuomet vyriausias sūnus Matas ir dukra Rugilė jau buvo ūgtelėję. „Laukėme Nojaus gimimo ramiai, nes jokių įtarimų dėl sveikatos nėštumo periodu nebuvo“, – pasakojo Aušra. Tačiau pagimdžius jau pirmąją minutę atskubėjo keletas gydytojų ir pirmiausia vyrui buvo pranešta, kad Nojukui įgimta dešinės kojytės negalia, nebuvo pagrindinio kaulo, tai esanti sunki ir reta liga.
Kaip sakoma, viena bėda ne bėda, kai Nojukui jau prasidėjo gydymo procedūros, išvykos į Vilniaus gydymo įstaigas, atsitiko bėda ir Nojaus tėčiui. Darbo vietoje jis rimtai buvo sužeistas, išvežtas į reanimaciją ir gijimas taip pat buvo nelengvas.
Įveiks bėdas kartu
Aušra neslepia, kad prireikė metų, kol ji susigyveno su šiuo šeimą ištikusiu sunkios sūnaus ligos išbandymu. Vilniuje konsultavęs gydytojas visgi įkvėpė vilties: iki 18 m. Nojaus koja bus sutvarkyta. Po aštuonių mėnesių – pirmoji operacija, buvo atlaisvintos Achilo kulno sausgyslės, kojytė įdėta į langetę, vėliau įstatyta plokštelė, atlikta dar daug įvairių procedūrų, pritaikyti specialūs batai. Tad Nojus gali judėti, tuo labiau, kad iš prigimties esąs veržlus vaikas.
„Šiais metais nuo sausio gydytojai rekomendavo uždėti tempimo aparatą, spalio mėnesį buvome reabilitacijoje. Po poros savaičių Nojukas slydo su langete, ir jam lūžo šlaunis. Dabar kita problema – reikia gydyti, reikia masažų. Tai sudėtinga, nes jo keliukuose yra įdėti specialūs strypai. Gruodžio 5 d. važiuosime į Vilnių reabilitacijai su gydytojų priežiūra. Laukia dar ir pėdutės čiurnos tvarkymas, tiesinimas“, – artimiausias procedūras vardija Aušra. Moteris sako, kad, nepaisant ilgo ir nelengvo gydymosi, optimizmo suteikia viltis, kad sulaukus pilnametystės Nojaus kojos gydymosi procesas bus sėkmingai pasibaigęs.
Aušra dirba medienos įmonėje Klaipėdoje, jos vyras Ramūnas darbuojasi veždamas betoną – tris vaikus auginančiai šeimai kasdienybė nėra lengva. Tačiau jų jaukiuose namuose ant sienos sukabintos nuostabios gražios šeimos nuotraukos tarsi dar vienas įrodymas, kad kartu jie įveiks visas negandas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
