Geradarystė
Visi pasaulio lyderiai pavydi Volodymyrui Zelenskiui populiarumo, pasaulio įtakingiausieji jam ploja atsistoję, bet niekas su juo nenorėtų keistis vietomis. Grupė ES politikų iškėlė Ukrainos prezidento kandidatūrą Nobelio taikos nominacijai. Labai tikėtina, kad šis užmojis išsipildys. Lygiai taip pat labai tikėtina, kad šių metų „Euroviziją“ laimės būtent Ukraina. Ir visai nesvarbu, kokią dainą atliktų, visų širdys šiandien plaka su Ukraina.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje jau yra maždaug 18 000 ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje. Daugiausia tai moterys su vaikais, beveik 8 000 vaikų ir apie 1 200 vyresnių nei 60 metų asmenų. „Stiprūs kartu“ duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajone yra 369 pabėgėliai. Karo siaubą išgyvenančius ukrainiečius šiltai priėmė Veiviržėnų, Kvietinių, Judrėnų ir kitos bendruomenės, privatūs asmenys. Pavyzdį parodė ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, į savo namus įsileisdamas karo pabėgėlius – dvi mamas su trimis vaikais. Socialinėje erdvėje buvo smagu stebėti, kaip rajono politikai dalijosi nuotraukomis, kuriose matyti, kiek ir kas paramos pervedė Ukrainai. Kas 100 Eur, kas 400 Eur, o kas ir 1 000 Eur. Kol vieni atvirai viešino sumas, kiti nuotraukomis internete taip pat iliustravo, kaip prisideda savo darbu, savanoryste, labdara daiktais. Greit atsirado purkštaujančių, esą politikai tokiu būdu savo reitingus augina, juk rinkimai ne už kalnų, tad neeilinė proga užsitarnauti rinkėjų palankumą, viešinant geradarystę. Tačiau, manau, ne laikas ir ne vieta teisti. Priešingai, gerų darbų viešinimas skatina ir kitus pagalvoti apie tai, kuo gali padėti šioje situacijoje. Tai noras paskatinti nelikti abejingiems. Gerumas lygiai taip pat užkrečiamas. Jei dėl to užsidirbama ir politinio kapitalo taškų, tebūnie. Tegul tik bus daugiau gerų darbų!
Randasi ir dejuojančių, kad dabar tiek paramos valstybė numato atvykstantiems ukrainiečiams iš Lietuvos biudžeto, kad esą patys tėvynainiai lieka nuošaly, juolab kai infliacija muša visus rekordus, o kuro kainos švieslentėse verčia rankinėse vežiotis raminamųjų. Tačiau neabejoju, kad ši pagalba ukrainiečiams sugrįš dviguba grąža. Stambieji darbdaviai jau dabar trina rankomis, juk nebebuvo kam dirbti nei prekyboje, nei gamyboje. O atvykusiosios ukrainietės dažnu atveju jau kone antrą dieną po įsikūrimo dairosi darbo ir nekelia nesibaigiančio reikalavimų sąrašo. Nepamirškime, kad Ukrainos kova už laisvę yra kova už visą likusį demokratinį pasaulį. Ukraina yra antra pagal plotą šalis Europoje, o jos gyventojų skaičius – per 40 mln. – didesnis nei Lenkijoje. Ukraina užima pirmąją vietą Europoje pagal įrodytus išgaunamus urano rūdos išteklius; antrąją vietą Europoje pagal titano rūdos atsargas, taip pat pagal geležies rūdos, gyvsidabrio rūdos atsargas ir kt. Ukraina yra svarbi žemės ūkio šalis. Pagal dirbamos žemės plotą jai atitenka pirmoji vieta Europoje. Pirmoji vieta pasaulyje ir pagal saulėgrąžų ir saulėgrąžų aliejaus eksportą. Tegul jos žydi šiemet kaip niekad plačiai! Skelbiama, jog Ukraina gali patenkinti 600 mln. žmonių maisto poreikius. Tai tik keletas rodiklių, leidžiančių įrodyti Ukrainos svarbą be moralinių aspektų.
Apie karą jau kovo 30 d. galėsime padiskutuoti Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, kurioje tądien lankysis mūsų kraštietis Robertas Petrauskas. Jis pristatys savo naujausią knygą „Poltava“. Kaip baigėsi Poltava, žinome, tačiau kokia Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis? Tikiu, bus gera.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio
redaktorė
