Girkališkė Svajūnė Anužienė: folkloras – tai gyvenimo būdas

Keliolika metų Girkalių padangėje čiulba „Cyrolioks“, griežia ir dainuoja „Žiogupis“. Girkališkiai tvirtino, kad šių vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių nebūtų, jeigu ne vadovė Svajūnė Anužienė, kuri esanti jų siela. Abu folkloro ansambliai skleidžia žemaičių folklorą koncertuodami ne tik Klaipėdos rajone, bet ir šalyje, Dainų šventėse. „Cyrolioks“ respublikiniame konkurse pernai pelnė nominaciją.

Ansamblyje – sesės ir broliai

Folkloristės patirties S. Anužienė sėmėsi dalyvaudama Kulių folkloro ansamblyje. Persikėlusi į savo gimtąjį Girkalių kraštą be jo nebegalėjo gyventi. „Folkloras – tai gyvenimo būdas: reikia pačiam dalyvauti, kad pajustum, kas tai yra“, – šyptelėjo Svajūnė.

Pasak jos, Girkaliuose folkloras prasidėjo nuo keturių jos vaikų ir šių draugų – su liaudies šokiais ir dainomis pasirodydavo renginiuose, koncertuose. Tuomet S. Anužienė vadovavo Girkalių kultūros namams. Balsinga, imli muzikai, pedagoginį išsilavinimą turinti moteris subūrė šio kaimo vaikus į folkloro ansamblį „Cyrolioks“. Ir taip gražiai žemaitiškai jie ėmė čiulbėti, kad išgirdo visa Lietuva.

„Dabar mano dukros Ligita ir Erika savo vaikučius augina, o kitąmet žada ateiti į „Žiogupį“. Jame dalyvauja trijų kartų atstovai“, – kalbėjo Svajūnė.

Folkloro ansamblyje „Cyrolioks“ dalyvauja 20 vaikų – nuo 3 metų iki paauglystės. Jį lanko sesės ir broliai, kaip antai, sesutės Ema, Daina ir Edita Endružytės. „Mamos teiraujasi apie mūsų ansamblį“, – sakė vadovė.

Iš tautinio kostiumo konkurso – su prizu

Kretingalės pagrindinės mokyklos Girkalių skyriaus mokykloje-darželyje su mažiausiais ugdytiniais dirbanti S. Anužienė tvirtino, kad daina raminamai veikia vaiką. „Ir neteisybė, kad mažiesiems nereikia folkloro, šie jo nenori. Folklorą reikia puoselėti, saugoti ir perduoti jaunajai kartai“, – dėstė pašnekovė. Ji apgailestavo, jog trūksta specialistų ir į tai žiūrima pro pirštus.

Vaikų folkloro ansamblis „Cyrolioks“ koncertuoja įvairiuose renginiuose, šventėse ne tik Klaipėdos rajone, bet ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose, dalyvauja Dainų šventėse. Pernai dalyvavo tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ ir parsivežė piniginį prizą. Šį renginį rodė LRT televizija.

S. Anužienė džiaugėsi, kad į ansamblio veiklą aktyviai įsijungia mažųjų folkloristų mamos: lydi į koncertines išvykas, kartu su vaikais vėrė karolius, audė juostas. „Vaikai dėvi, ryši savo rankomis pagamintas kostiumo detales. Galbūt tai ir atnešė sėkmę?“ – retoriškai ištarė Svajūnė.

„Žiogupis“ – išnykusio upelio vardas

S. Anužienė prasitarė, jog prieš 13 metų suburti suaugusiųjų folkloro ansamblį ją įkvėpusi girkališkė Birutė Čepienė. Ir dalyvių greitai atsirado. „Labai reikėjo šio ansamblio. Džiaugiuosi, kad skleidžiamas žemaičių dainų, šokių, muzikos grožis. O koks prasmingas užimtumas“, – dėstė viena iš pirmųjų „Žiogupio“ dalyvių Vilda Dorelienė. Ir pridūrė, kad Svajūnė – jo siela.

„Labai trūktų, jeigu ansamblio nebūtų“, – patikino dalyvis Jonas Šliburis.

Iš kur – „Žiogupis“? Taip pavadinti nusprendė suaugusiųjų folkloro ansamblio įkūrėja Svajūnė. „Per Girkalius tekėjo Žiogupis. Upelis buvo apžėlęs – tikros džiunglės, – prisiminė vienas iš vyriausių ansamblio dalyvių Stanislovas Kaktys. – Jau nebėra Žiogupio upelio – tik melioracijos griovys.“ Taigi Svajūnė jo atminimui ansamblį pavadino „Žiogupiu“.

Jame – 16 dalyvių. V. Dorelienė, Valerija Stankevičienė, Judita Drungilienė, Sigita Šmaižienė, Silverina Mamgaudienė, Antanas Sokas, Liudvikas Krištopavičius dalyvauja nuo pat įsikūrimo. Įstrigo vyriausios ansamb­lio dalyvės J. Drungilienės, kuriai 82-eji metai, žodžiai: „Negaliu be muzikos, be tuncų.“

„Mūsų kolektyvas mažas – mokomės šokti, dainuoti, groti. Antai Vilda dainuoja ir būgną muša, Jonas su žmona Marija – puikūs šokėjai, bet vyras dar ir basedla groja“, – kalbėjo S. Anužienė.

Intensyvus „Žiogupio“ dalyvių gyvenimas. Jie koncertuoja ne tik Klaipėdos rajone – visoje Žemaitijoje ir kituose regionuose. Šiemet beveik kas mėnesį jų koncertai vyko. Paskutinį kartą Klaipėdoje, festivalyje „Parbėg laivelis“, dalyvavo. „Kiekvienas koncertas – savęs parodymas, džiaugsmas kitiems, – sakė Svajūnė. – Ir repetuoti, ir bendrauti smagu – net gimtadienius švenčiame kartu.“ J. Šliburis pridūrė, kad jie bendraminčiai.

Pasaulis būtų gražesnis

Sėkminga ansamblių „Cyrolioko“ ir „Žiogupio“ istorija, bet… vaikai užauga ir išeina. Vyresnioji karta irgi keičiasi. Su vadove Svajūne liko ištikimiausi.

„Užteks čia man, – ištarė S. Kaktys, vienas iš vyriausių dalyvių. – Aš meno saviveikloje Girkaliuose dalyvauju nuo 1967 m.“

Jis pridūrė, kad pamaina yra – ansamb­lyje „Cyrolioks“ dainuoja anūkė Lukrecija Kaktytė.

„Man labai patinka etno sritis – tai mūsų tautos istorija. Kai pradedi studijuoti kokią temą, atkapstai giliausius klodus“, – kalbėjo S. Anužienė. Ji savarankiškai gilinosi į etnologiją, dalyvavo seminaruose, klausėsi specialistų paskaitų.

„Kas tavo širdyje, tą ir daryk. Pasaulis būtų gražesnis, jeigu kiekvienas vykdytų misiją, dėl kurios atėjo į pasaulį. Juk kiekvienas, anot poeto, gimstame žemei ir dangui“, – pakylėtai ištarė Svajūnė.

Virginija LAPIENĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo