Grėblys ar širdis?
Pavasaris žengia vis drąsesniais žingsniais per įšalusią žemę, žmonės pradeda darbus soduose, daržuose, kiemuose, o dalis šoka vėl ant to paties grėblio. Pradeda vešėti įvairios sąmokslų teorijos.
Per COVID-19 pandemijos bumą pradžioje girdėjome, kad koronaviruso apskritai nėra, vėliau, kad tai ekonominiais sumetimais sukurta pandemija, skirta valdyti žmonijai, o dabar Rusijos karas Ukrainoje, karo pabėgėlių tema taip pat jau apaugo sąmokslų teorijų vijokliais. Iš lūpų į lūpas platinami gandai, kad ukrainiečiai perdėm išrankūs, paramos punktuose pageidauja tik firminių drabužių ir t. t. Tikriausiai tokių atvejų pasitaiko. Tačiau supraskime, galbūt žmonės išties Ukrainoje gyveno gerai, tad jiems emociškai sunku susitaikyti su nauja realybe, juolab kad pradžioje jie pirmiausia ir išgyvena neigimo etapą. Kita vertus, jei tokių išrankių ukrainiečių ir atsiranda, negalima apie visą statinę spręsti iš vieno šaukšto. Prisiminkime, kiek apie lietuvius buvo kalbų Anglijoje, Airijoje, esą jie vagys, sukčiai ir pan. Nemalonu, kai dėl vieno žmogaus poelgio klijuojama etiketė visai tautai.
Kitas sklindantis pasakojimas yra apie nuo lietuvių moterų vyrus viliojančias ukrainietes. Čia jau labai subtili tema – ar verta net komentuoti? Dviejų žmonių santykiai – labai asmeniška sfera ir nepriklausanti nuo tautybės.
Burnojama ir dėl to esą dalis ukrainiečių nori išlaikytinių duonos, joks darbas kai kam nemielas. Tačiau panaršius socialiniuose tinkluose matyti kiek kitokia situacija, ukrainiečiai jau dirba ir mūsų mieste. Štai masažų salonas „Prisilietimas“ džiaugiasi, jog čia jau dirba ir dvi ukrainietės. Gargždų „Deivės oazė“ salone taip pat jau dirba kirpėja ukrainietė. Pavyzdžių jau yra nemažai, o kiek skelbimų, kuriuose prašoma pasiūlyti darbų ukrainiečiams? Tikrai daug!
Trečiadienį Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje viešėjo istorikas, rašytojas, gargždiškis Robertas Petrauskas, kuris atvyko pristatyti savo naujausios knygos „Poltava“. Žinoma, daugiau kalbų sukosi apie Rusijos karą Ukrainoje. Apie tai išsamesnis straipsnis pasirodys artimiausiuose „Bangos“ numeriuose. R. Petrausko nuomone, sąmokslo teorijoms paveikūs yra tie, kurie neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, kuriems vis dar atrodo, kad už juos viską nusprendžia kiti. Šiai minčiai pritariu 100 proc. Manau, tokiems sąmokslo teorijų mėgėjams, negalvojant praryjantiems bet kokį masalą, pasaulis atrodo labai nesaugus, valdomas galingųjų, tad jiems telieka sraigtelio vaidmuo. O sąmokslo teorijų kūrėjų tikslas labai paprastas – skaldyk ir valdyk. Istorija kartojasi. Visuomenė tarsi buvo pasidalijusi į vakserius ir antivakserius, o dabar yra tie, kurie solidarizuojasi su Ukraina, ir tie, kurie lieka nuošaly ir dar priduria, esą čia viskas suplanuota.
Neįklimpkime į tokias nieko vertas kalbas ir pirmiausia prisiimkime atsakomybę už savo gyvenimą. Ne valdžia, ne darbdavys ir ne kaimynas kaltas dėl tavo sėkmių ar nesėkmių, o tu pats. Pasaulis – kiekvieno rankose. Fotografas Algis Kriščiūnas rašo, jog kiekvieną vakarą jau turi tradiciją pervesti lėšų „Blue-Yellow“ organizacijai, mato, kaip tuštėja jo sąskaita, bet taip pat jaučia, kaip prisipildo širdis. Ukraina gina ne tik savo žemę, bet kovoja už visą demokratinį pasaulį. Labai gaila, kad Vakarai priėmė labiau stebėtojų poziciją, nors, anot R. Petrausko, NATO labai greitai galėtų užbaigti šį karą, tačiau nėra tokio stipraus lyderio, nebijančio priimti tvirtus sprendimus, nebijančio ir atsakomybės už juos, koks, pavyzdžiui, buvo Didžiosios Britanijos premjeras V. Čerčilis. Deja, šiandien, gresiant Trečiajam pasaulinim karui, Vakarams kaip niekada trūksta tikrų lyderių.
Kad ir kaip ten būtų, asmeninio gyvenimo meniu rinkitės ne tą patį grėblį, o pilną širdį.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio redaktorė
