Grimasos
Kol gyventojai svajojo tiesiogiai rinkti seniūnus, atsitiko toks dalykas, kad išdygo baravykas. Gali būti, kad ateityje nebegalėsime rinkti tiesiogiai net merų. Šią savaitę Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai neatitinka Konstitucijos. Tad jei ir toliau norėsime rinkti merus tiesiogiai, turės būti atitinkamai pakeista Konstitucija. Apsispręsti reikės Seimui, o čia, kaip žinia, politikavimo niekad netrūksta, tad ką nors prognozuoti net neverta.
Aišku viena, tiesioginiai merų rinkimai didino gyventojų norą dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. 2015-aisiais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavo 26,59 proc. rajono gyventojų, o 2019-aisiais – jau 31,48 proc. Už Vaclovą Dačkauską 2015-ųjų rinkimuose antrajame ture balsavo 5 733 gyventojai, už dabartinį merą Bronių Markauską 2019-aisiais – 8 701 rinkėjas. Tiesiogiai išrinktų merų teisėmis ir įgaliojimais nekvestionuojama, Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios nuo 2023 m., kuomet turės vykti jau nauji savivaldybių tarybų rinkimai.
Kad ir kaip ten būtų, Klaipėdos rajono merui B. Markauskui dėl šių žinių iš Konstitucinio Teismo turbūt mažiausiai sopa. Šiuo metu kur kas problematiškesnė ir aktualesnė situacija Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje. Balandžio 13-ąją buvo pasirašyta nauja koalicinė sutartis tarp rajono konservatorių, liberalų, socialdemokratų ir socialdarbiečių. Išeitų, jog prieš dvejus metus mero suburta „valstiečių“ komanda išmetama iš valdančiosios koalicijos barščių, lygiai taip pat kaip ir frakcija „Bendra“. Vadinasi, merui gali tekti vadovauti Tarybai, neturint valdančiosios daugumos svertų. Čia ir išryškėja demokratinių rinkimų grimasos. Žmonės merą išrenka tiesiogiai, turi daug lūkesčių, tačiau jei valdančioji dauguma ne mero pusėje, jo galios lyg ir popierinės. Dar įdomiau, kad meras galimai nepasirinks net savo patarėjo. Pagal minėtą pasirašytą naująją koalicinę sutartį patarėjo kandidatūrą merui siūlys… konservatoriai. Yra gargždiškių, kurie jau sukirto rankomis lažindamiesi, kas užims šią poziciją.
Keičiantis valdančiajai daugumai, belieka viltis, kad rajonas neatsidurs aklavietėje, kuomet žmonių interesus nusveria politinės ambicijos. Kol kas tvirtinama, kad bus tęsiami rajono strateginiai projektai. Tad Gargždų daugiafunkcis sporto centras turėtų iškilti. Kažkas vis dar klausinėja, nerimsta, o kur? Nauja valdančioji dauguma, matyt, tikrai nebegrįš prie svarstymų dėl pastato vietos. Gargždiškiams kalbos per pastarąjį dešimtmetį apie modernų baseiną, o iš tiesų vietoj jo maudynės tik po lietumi jau atsibodo. Kadangi valdančiosios daugumos branduolyje liko ir liberalai, ir konservatoriai, buvę ir anoje daugumoje, tad logiška manyti, kad daugiafunkcio centro vieta kaip ir planuota liks prie parko.
Kaip atrodys Gargždų miestas, rajono centras ateityje, daug lems ir naujasis Gargždų miesto seniūnas. Šią savaitę jau vyko konkursas šioms pareigoms. Dokumentus buvo padavę 10 kandidatų, dalyvavo 7. Šiame etape atrinkti du kandidatai, iš kurių tinkamiausią Gargždų seniūno pareigoms artimiausiu metu atrinks Administracijos direktorius.
Gargždai, kad ir išrinktą netiesioginiais rinkimais, bet naująjį šeimininką pasitiks senajame parke geltonuojančių narcizų jūra. Ši pieva šiemet kaip atvirukas idealiai tinka ir per Lietuvą vilnijančiai geltonosios bangos akcijai. Pastaroji skirta grupei „The Roop“ palaikyti, ji atstovaus Lietuvai šių metų „Eurovizijoje“ gegužės 18–22 dienomis Roterdame. Tačiau nesimaišykime: seniūną, vietos politikus ir parlamentarus į valdžią renkame ne tam, kad jie mums šoktų pagal „Discoteque“ ritmą, verčiau tą laiką skirtų realiam darbui žmonių labui.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė
