• 8 gruodžio, 2021
|

Investicijų pritraukimui į Lietuvą koją kiša talentų trūkumas

Aukštos kvalifikacijos specialistų stygius pastebimas vis daugiau sektorių Lietuvoje, o tai kelia grėsmę ne tik verslų plėtrai, bet ir šalies konkurencingumui bei investicijų pritraukimui. Ekspertų prognozės nedžiugina – aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis kuo toliau, tuo sparčiau augs: jau dabar jis kasmet didėja bent 2-3 kartus. Efektyviausias sprendimas – pakviesti talentų iš užsienio, tačiau čia koją kiša ilgai trunkančios ir painios relokacijos procedūros.

Trūksta daug uždirbančių žmonių

2021–2030 m. Nacionaliniame Lietuvos pažangos plane yra numatyta, kad 2030 m. gyvybės mokslų sektoriaus kuriama pridėtinė vertė turėtų pasiekti 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus – 9,3 proc., o inžinerinės pramonės – 7,7 proc. Tačiau, pasak užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą besirūpinančios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovo Vydūno Trapinsko, darbo jėgos trūkumas ir rinkos poreikių neatitinkančios darbuotojų kompetencijos jau dabar riboja šių sektorių augimą.

„Ypač trūksta STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) specialistų IRT ir inžinerijos srityse. Inžinerinės pramonės rinkoje itin laukiami tiek profesinį mokymą, tiek aukštąjį mokslą baigę specialistai, turintys praktinės patirties: kokybės, procesų, gamybos inžinieriai, elektronikos specialistai, elektromontuotojai, mechatronikai, operatoriai, suvirintojai“, – komentuoja V. Trapinskas.

Pasak jo, IRT srityje trūksta ne tik programuotojų, bet ir verslo procesų analitikų, duomenų analitikų, produkto vadovų, skaitmenizacijos projektų vadovų ir kitų specialistų. Gyvybės mokslų sektoriuje pasigendama biomechanikos, bioinformatikos, molekulinės biotechnologijos mokslus baigusių specialistų.

Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 15 tūkst. IT specialistų. Pasak asociacijos vadovo Mindaugo Ubarto, reikia pripažinti, kad Lietuvai trūksta ne šiaip aukštos kvalifikacijos specialistų, o didelius atlyginimus uždirbančių žmonių.

„Prieš porą metų inicijavome apklausą, kiek būtų galima įdarbinti papildomų žmonių, nustatėme, kad jau tuomet IT sektoriuje trūko 13 tūkst. specialistų ir šis skaičius nuolat didėja. Šiuo metu Lietuvoje IT sektoriuje dirba 2,5 proc. visų dirbančiųjų, kai Europoje vidurkis siekia 3,7 proc.“, – teigia M. Ubartas.

Lietuvoje reikia išlaikyti studentus iš užsienio

Kvalifikuotų specialistų trūkumo priežastimi neretai įvardijamas nepakankamas norinčių studijuoti skaičius ir neveikianti profesinio orientavimo sistema.

„Nors valstybė ir yra išskyrusi prioritetines sritis, kokių specialistų reikia darbo rinkai, šio poreikio  moksleiviai tiesiog neišgirsta. Nepakankamai jaunų žmonių pasirenka perspektyvias studijas STEM srityje, o profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemoms yra sudėtinga greitai reaguoti į kintančius verslo poreikius, tad paruošiamų specialistų skaičius stipriai prasilenkia su darbo rinkos lūkesčiais“, – sako V. Trapinskas.

Pasak „Infobalt“ vadovo M. Ubarto, talentų trūkumą būtų galima spręsti ir aukštosiose mokyklose.

„Lietuvos universitetai galėtų išsikelti tikslą tapti technologijų talentų kalve visame Šiaurės regione ir priimti ne tik vietinius studentus, bet ir jaunus žmones iš ES bei trečiųjų šalių. Jau dabar dalis iš užsienio atvykusių studentų po studijų pasilieka Lietuvoje dirbti, tad, jei pavyktų jų pakviesti dar daugiau, tai padėtų spręsti talentų stygiaus problemą“, – teigia M. Ubartas ir pažymi, kad studentams iš užsienio pritraukti bei paskatinti likti Lietuvoje taip pat būtina geresnė jų integracija visuomenėje bei darbo rinkoje, paprastesnės ir aiškesnės procedūros.

Koją kiša relokacijos procesas

Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas atsiliepia ne tik šalyje jau veikiančio verslo plėtrai, bet ir siekiui į Lietuvą pritraukti užsienio investicijų. Vien infrastruktūros, atitinkančios investuotojų poreikius, nepakanka – reikia ir darbuotojų. Kaip vieną efektyviausių problemos sprendimo būdų ekspertai įvardija kvalifikuotų specialistų iš užsienio įdarbinimą. Šiuo keliu žengia daugelis išsivysčiusių, ekonomiškai stiprių ir pažangių tiek Vakarų, tiek Rytų valstybių.

„Talentų pritraukimas iš užsienio padėtų kompensuoti šiuo metu trūkstamas kompetencijas ir leistų kurti dinamišką talentų ekosistemą, kuri prisidėtų prie inovacijų plėtros. Pasaulio investicijoms patraukliausių miestų reitinge Vilnius užima 24-ąją vietą, o pirmosiose vietose rikiuojasi daug talentų pritraukiantys ir aukštu darbo užmokesčiu pasižymintys Singapūras, Londonas, Dubajus. Turėdami didesnę talentų ir kompetencijų įvairovę galėtume atverti naujas verslo plėtros kryptis“, – sako „Investuok Lietuvoje“ atstovas V. Trapinskas.

Pasak jo, nors nemažai Lietuvoje besikuriančių užsienio įmonių yra linkusios čia perkelti ir  savo darbuotojus, norint tai įgyvendinti neretai susiduriama su procedūriniais nepatogumais – įdarbinimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, jame dalyvauja skirtingos institucijos. Be to, nemažai iššūkių kelia ir užsieniečio bei jo šeimos narių integracija Lietuvoje.

Tai patvirtina ir 2020 m. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ užsakymu atlikta Vilniuje gyvenančių užsieniečių apklausa. Beveik pusė sostinėje gyvenančių užsieniečių nurodė į Lietuvą persikėlę dėl studijų ir darbo. Nors beveik 6 iš 10 užsieniečių tvirtino esantys patenkinti darbu ir gyvenimu Vilniuje, bendras pasitenkinimo balas siekė 3,2 iš galimų 5, tad yra vertinamas tik vidutiniškai. Tarp iššūkių ir problemų užsieniečiai minėjo sudėtingą integraciją į visuomenę, menką būtinos informacijos anglų kalba prieinamumą, tolerancijos stygių.

Visai neseniai „Financial Times“ sudarytame Ateities technologinių miestų reitinge Vilnius užėmė 17-ąją vietą. Pasak „Go Vilnius” vadovės Ingos Romanovskienės, turint omenyje, kad dar pernai nepatekome į 25-tuką – tai itin reikšminga. Jos teigimu, Vilnius tampa vis patrauklesnis startuolių ir technologijų sektoriaus investuotojams, todėl būtina užtikrinti, kad talentų netrūks.

„Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų varžomės su kitais pasaulio miestais, tad turime suprasti tiek savo stiprybes, tiek trūkumus. Kad ir koks patrauklus būtų miestas, renkantis vietą relokacijai vis tiek susiduriama ir su labai praktiškais klausimais: ar sutuoktinis galės dirbti, ar vaikas gaus vietą darželyje, ar relokacijos procesas bus sklandus. Kad atsakymai būtų ,,taip” – būtina imtis veiksmų tiek nacionaliniu, tiek miesto mastu: gerinti paslaugų kokybę, paprastinti relokacijos procedūras“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

„Infobalt“ vadovas antrina – užsienio specialistų pritraukimas padėtų spręsti ne vieną šalies problemą. „Lietuva turėtų užsibrėžti tikslą tapti numeriu vienas talentams iš viso pasaulio. Pritraukdami aukštos kvalifikacijos specialistų galėtume spręsti ne tik verslo, bet ir regionų užimtumo problemas. Juo labiau, kad kuo daugiau turtingų, didelius atlyginimus gaunančių žmonių turime – tuo daugiau mokesčių surenkame į valstybės biudžetą, tuo greičiau sprendžiami socialiniai klausimai“, – sako „Infobalt“ vadovas M. Ubartas.

Kad Vilnius taptų dar patrauklesne vieta užsieniečiams gyventi ir dirbti, „Go Vilnius“ jau kelerius metus kartu su partneriais rengia informacinius seminarus užsieniečiams iš įvairių šalių, taip pat teikia jiems informacijos apie migracijos procedūras, sveikatos apsaugą, darbo galimybes, švietimą, apgyvendinimą, mokestines prievoles, kultūrą ir kitus su gyvenimu bei darbu Lietuvoje ir Vilniuje susijusius klausimus. Agentūra taip pat konsultuoja aukštos kvalifikacijos specialistus ir norinčius į Vilnių relokuotis verslus. Karjeros siekti Lietuvoje užsieniečiams padeda ir „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva „Work in Lithuania“, suvedanti šalyje veikiančias tarptautines bendroves ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Apie „Go Vilnius“

Go Vilnius“ yra oficiali Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra, suteikianti visą reikalingą informaciją apie miestą lankytojams, investuotojams, atvykstantiems darbuotojams, verslininkams ir įmonėms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių