Išbraukiami 9 kultūros centrų skyriai – gyventojai pokyčių nepajus?

„Kaimų bendruomenės dar neatsitokėjo dėl sprendimo uždaryti Tilvikų ir Daukšaičių bibliotekas, o jau būtina ruoštis 9 Klaipėdos rajono kaimų kultūros centrų filialų uždarymui“, – tokia žinia praėjusią savaitę savo feisbuko paskyroje pasidalijo opozicijoje esantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Karbauskas ir sukėlė virtinę diskusijų viešojoje erdvėje.

Tačiau valdančiosios daugumos atstovė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė atremia S. Karbausko žodžius teigdama, kad kultūra nėra juridinis statusas ar pastatas, kultūra yra žmonės, šviečiantys bendruomenę, įgyvendinantys įvairias idėjas. „Todėl dar kartą noriu patikinti gyventojus, kad kultūra, kur buvo, ten ir liks. Ji tik stiprės, bus kokybiškesnė ir turės aiškią kryptį“, – tvirtina ji.

Atims kultūros švyturius?

S. Karbauskas teigia nesuvokiąs, kodėl 15 valdančiosios daugumos politikų su pasimėgavimu griauna vertingiausius kaimo gyventojų kasdienybės dalykus. „Atėmė bibliotekas, dabar atims ir kaimo kultūros švyturius. Šie Klaipėdos rajono savivaldybės politikų sprendimai ilgam išliks ryškia jų gėdos dėme. Linkiu rinkėjams nepamiršti „gerųjų“ darbų. Neįsivaizduoju, kaip politikai žiūrės savo rinkėjams į akis, kai jau kitąmet prasidės savivaldos rinkimų vajus. Tai, ką jie šiandien griauna, atstatyti po jų atėjusiems bus ne taip ir paprasta“, – įsitikinęs vietos politikas S. Karbauskas.

Savo feisbuko paskyroje jis teigia, kad glumina ir politikų veikimo metodai: „Prieš uždarant bibliotekas irgi buvo mėginama aiškinti, kad tai buvo kone bibliotekos vadovybės noras, esą atėjęs „iš apačios“, ką netrukus paneigė bibliotekos bendruomenė. Dabar irgi atsakomybę bus mėginama perkelti ant kultūros centrų vadovų pečių. Naujosios liberalų, konservatorių, socialdemokratų ir socdarbiečių koalicijos architektai vėl mėgins apsimesti, kad tai ne jų sprendimas. Be to, rado būdą išvengti didesnio viešumo – šis klausimas net nebus pristatomas išrinktiems Tarybos nariams <…> Tarybos posėdyje.“

Kaltina informacijos stoka

Politikai, anot S. Karbausko, gėdingus reikalus išmoko spręsti paprastai: „Administracija sukvietė kultūros įstaigų vadovus į posėdį ir per 2 valandas nusprendė – kultūros centrų pavaldume palikti 6 skyrius: Lapių, Drevernos, Endriejavo, Judrėnų, Plikių, Girkalių. Iš kultūros centrų struktūros išbraukti 9 kultūros centrų skyrius: Dauparų, Kvietinių, Jakų, Tilvikų, Girininkų, Daukšaičių, Šalpėnų, Žadeikių, Agluonėnų. Kultūros paslaugas teikti atvykstančių į vietą kultūros centro darbuotojų pagalba arba organizuoti pavėžėjimo į Kultūros centrą būdu.“

S. Karbauskas teigia skambinęs į vieną kitą kultūros centrą, susitiko, kalbėjo. Kai kurie esą net negirdėjo, kad netrukus bus uždaromi. „Informacija neteikiama ne tik gyventojams, bendruomenėms, bet ir įstaigų darbuotojams! Sunku patikėti? Realybė“, – feisbuko paskyroje rašo politikas. Jo nuomone, dabar dengiamasi Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus parengtais ir Savivaldybės vadovams, kultūros įstaigų vadovams, Savivaldybės koalicijos nariams, Klaipėdos rajono kultūros tarybai pristatytais kultūros centrų tinklo optimizavimo planais.

Sprendžia įstaigos vadovas

Kas bus daroma su patalpomis, darbuotojais, neaišku, kaip atrodys ir kiek kainuos pavėžėjimas į renginius, kaip bus finansuojamas kultūros centrų specialistų vykimas į kaimus – tokius klausimus kelia S. Karbauskas teigdamas, kad nežinomųjų daug, o procesai patyliukais jau prasidėjo.

Feisbuko paskyroje jis viešai kreipiasi į valdančiosios daugumos narius ir prašo suteikti daugiau informacijos gyventojams, pats pasidalijo kultūros įstaigų vadovų posėdžio, vykusio liepos 21 d., protokolu ir paviešino vaizdo įrašą, kuriame Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus patarėja (kultūros politikai) Jolanta Polekauskienė teigia, kadangi pagal kultūros centrų nuostatus skyrių skaičių nusprendžia pats kultūros centro vadovas, jis tvirtina struktūrą, tai į Tarybą su tokiu sprendimu eiti nereikia. Anot J. Polekauskienės, centrų direktoriams yra parašytas Administracijos direktoriaus raštas, kad struktūrą pertvarkytų pagal patvirtintą planą. Centrų vadovai dabar tuos žingsnius turėtų pradėti daryti. Tas procesas jau prasidėjęs.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė „Bangai“ taip pat akcentavo, kad dėl kultūros centrų struktūros sudėties, tai yra dėl skyrių kiekio, sprendžia įstaigos vadovas – kultūros centro direktorius. „Jau nuo kovo mėnesio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinė politikos skyrius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Kultūros strategija, analizavo kultūros centrų sudėtį, siekiant gerinti paslaugų kokybę, diskutavo su kultūros įstaigų vadovais“, – teigė R. Petrauskienė.

Veiklos vyks kaip vykusios

Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė informavo, jog pastebėta, kad kultūros centrų struktūra labai išplėsta: „Pavyzdžiui, ar galima atskiru kultūros centro skyriumi laikyti bendruomenės patalpose dirbančią kultūros darbuotoją, kuri galbūt suorganizuoja vieną ar du renginius per metus. Ar atskiru skyriumi galime laikyti atvykstančių darbuotojų darbą mokyklų, seniūnijų patalpose? Tai tiesiog veikla, kurią kultūros centras vykdo tam tikroje teritorijoje. Tokios veiklos kaip vyko iki šiol, vyks ir toliau. Tačiau susitarkime, kad kultūros centrų veiklų, vykdomų mokyklų, bendruomenių patalpose, negalime vadinti atskirais stipriais skyriais.“

Pasak R. Petrauskienės, peržiūrėjus tinklą, pastebėjus teisinių neatitikimų – dalis skyrių apskritai skyriais vadinami dėl įpročio, o ne dėl juridinio statuso – nuspręsta tiesiog naikinti žodį „skyrius“. „Taip susiaurinama kultūros centrų struktūra, tačiau nebus atleistas nė vienas žmogus, visos veiklos veiks ten, kur ir iki šiol, nes dalis „skyrių“ ir dabar veikia mokyklų, bendruomenių patalpose. Gyventojai nepajus jokio skirtumo kultūriniame gyvenime. Kultūros centrai užtikrins, kad veiklos vyktų toliau, po jų būtų sutvarkomos patalpos“, – dėstė Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Išskirtinis Tilvikų atvejis

Vienas išskirtinis atvejis – Tilvikų skyrius. „Veikla ten – vegetuojanti, nėra veikiančių kolektyvų, o pastatas – šaltas ir reikalaujantis nemažų investicijų. Todėl siūloma, kad kultūros darbuotojas galėtų dirbti Vėžaičiuose, o gyventojai, norintys dalyvauti kultūriniuose renginiuose, iki jų pavėžėjami“, – „Bangai“ sakė R. Petrauskienė. Ji akcentavo, kad pertvarkos tikslas – stiprinti esamus kultūros centrus, suteikiant jiems aiškią veiklos kryptį.

Savivaldybėje būtų septyni kultūros centrai su stipriais skyriais ir vykdoma kultūrine veikla ten, kur nėra atskirų patalpų.

Tilvikų skyriaus renginių organizatorė Regina Bieliauskienė vis dėlto „Bangai“ teigė, kad žmonėms nesuprantamas toks žingsnis: „Prieš 4–5 metus buvo pakeistas pastato stogas, padarytas remontas, išdažyta, šviesu, durys pakeistos. Dirbu puse etato, anksčiau buvo šokių kolektyvas, dabar vyksta vilnos vėlimo užsiėmimai.“ R. Bieliauskienė atvirai sakė, kad jai pačiai važinėti į Vėžaičius nepatogu, pati nevairuoja. „Sakoma, jog stiprinamas bus Vėžaičių kultūros centras, tačiau jis ir taip stiprus, kam dar atimti iš mažo kaimelio skyrių. Nei žmonės važiuos į Vėžaičius repetuoti, nei į koncertus. Turėjome šį vienintelį valdišką pastatą, kur ir medicinos punktas, biblioteka buvo, rinkimų komisija veikdavo… Mūsų kaimas auga, vyksta statybos… Nesuprantama“, – kalbėjo R. Bieliauskienė.

Tai žinotina

Numatoma tokia kultūros centrų struktūra:

  • Gargždų kultūros centras – galimai choreografijos kryptis, kino teatras „Minija“, veiklos tose pačiose vietose Dauparuose, Kvietiniuose ir Jakuose, kur toliau dirbs renginių organizatoriai, režisieriai, meno vadovai, repetuos ir koncertuos kolektyvai;
  • Dovilų etninės kultūros centras – etninės kultūros kryptis;
  • Priekulės kultūros centras – teatro kryptis, Drevernos skyrius, veikla toje pačioje vietoje Agluonėnuose, kur toliau dirbs renginių organizatorės, režisierius, ansamblio vadovė;
  • Kretingalės kultūros centras – literatūros, poezijos, žodžio meno kryptis, Girkalių, Plikių skyriai;
  • Vėžaičių kultūros centras – grafų Volmerių dvaro istorijos, kultūros kryptis, Lapių skyrius, veikla vykdoma toje pačioje vietoje Girininkuose, kur toliau dirba renginių organizatorius, dirigentas, Tilvikų renginių organizatoriui siūloma dirbti Vėžaičiuose;
  • Veiviržėnų kultūros centras – vokalinio žanro kryptis, Endriejavo, Judrėnų skyriai, veikla vykdoma Daukšaičiuose, Šalpėnuose, Žadeikiuose tose pačiose patalpose kaip ir iki šiol, ten ir toliau dirba renginių organizatoriai, chormeisteriai, kapelmeisteriai, choreografai. „Šalpėnuose dirbusi moteris išėjo į pensiją, ten patalpos labai blogos: nėra šildymo, laša vanduo, duryse plyšiai, tad ten priimti naujo žmogaus nelabai yra kur. Tačiau Šalpėnai neliks be kultūros. Puikus pavyzdys Pėžaičiai, kur skyriaus nėra, bet Bulvių šventė vyksta kasmet“, – užtikrino Veiviržėnų kultūros centro laikinai direktorės pareigas einanti Neringa Žemgulienė.
  • Slengių daugiafunkcis centras (kai bus pastatytas).

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

1 Komentaras

  • Pėžaičiams tik bulvių šventės tereikia? Ir ji tik verslininkų dėka vyksta. Ir labai šauni. Iki jos vykdavo kitokios tų pačių verslininkų dėka. Bet tai juk privataus verslo dėka. O kur kitokia kulturinė veikla, kuri kaip ir priklausytų rajono savivaldybei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių