Įsimintiniausia. Kas?

Susiklosčiusi tradicija – metų pabaigoje apžvelgti tai, kas reikšmingiausia, svarbiausia įvyko šalyje, gyvenamojoje, darbinėje ir šeimyninėje aplinkoje.

Kas svarbaus, įsimintino Lietuvoje įvyko 2013-aisiais? Pasikeitė Vyriausybė, sugebėjusi išjudinti minimalaus atlyginimo sąstingį. Tačiau sprendimų ir atsakomybės išgąstis lydėjo bene kiekvieną šios Vyriausybės žingsnį, kuris lemtų šalies ateitį.

Antrasis pusmetis Lietuvos istorijoje pirmą kartą įspaudė ryškius Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavimo pėdsakus. Net didžiausi kritikai prikando liežuvį – šalis tikrai šį egzaminą išlaikė puikiai.

„Iš tikrųjų geras darbas, – Lietuvos pirmininkavimą įvertino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso. – Darbus ir gerus sprendimus, kurie buvo padaryti per pastaruosius šešis mėnesius, reikia priskirti Lietuvai, kompetentingai ir atsidavusiai komandai, kuri dirbo su prezidente Dalia Grybauskaite.“ Kai praėjusią savaitę vietinės žiniasklaidos atstovai lankėmės Užsienio reikalų ministerijoje, turėjome galimybę iš arčiau pažvelgti į pirmininkavimo užkulisius, pasikalbėti su kompetentingu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Tarp kolegų prisipažinome besididžiuojantys, kad ir mūsų valstybė garbingai atliko pirmininkavimo pareigą, kad visgi turime tikrai profesionalių ir atsidavusių šalies interesams valstybės tarnautojų bei pareigūnų.

Šiais metais šalis atrado dar vieną sporto žvaigždę – Rūtą Meilutytę, kuklią, atsakingą ir darbščią merginą, išgarsinusią Lietuvą savo didžiais pasiekimais plaukimo takelyje. Šios sportininkės laimėjimai atvėrė akis, kad mus gali vienyti ne tik krepšinis ir alus. Yra ir kitos sporto šakos, ne mažiau svarbios nei ta, kuriai meldžiamės.

„Maximos“ stogas griuvo ne Lietuvoje. Tačiau mūsų kaimynė Latvija, patyrusi skaudžią tragediją, mums dar kartą parodė, kad jie pranašesni už mus politinės moralės srityje. Kokios pagarbos vertas jų ministras pirmininkas, prisiėmęs atsakomybę ir atsistatydinęs! Tai daugiau negu užuojauta ir materialinės išmokos nukentėjusiesiems. Tai stiprus signalas tautai, kad Latvijos politikai turi stuburą nesilankstyti prieš tokius investuotojus, kurių pagrindinis tikslas yra tik augimas ir pelnas, nepaisant žmogiškųjų galimybių. O juk itin gajus požiūris: jei jau investuotojas, tai lankstykimės jam lyg šventajam. Prekybos centro griūtis – vertybių sistemos nebuvimo išdava. Ir visgi permainų ženklų yra. Bene pirmą kartą šio prekybos tinklo darbuotojai gavo indulgenciją švęsti Kūčias su artimaisiais. Beveik neįtikėtina, bet „Maxima“ pranešė, kad šventiniu periodu trumpina parduotuvių darbo laiką, kad darbuotojai per šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakarėse daugiau laiko galėtų praleisti su šeimomis.

Kas reikšmingesnio įvyko mūsų rajone šiemet? Atšventėme Gargždų 760-ąjį gimtadienį. Nei per daug įspūdingai, nei per daug skandalingai. Tiesiog kaip rajono centras. Bet per šiuos metus itin pasikeitė kultūros centrų padėtis: renovuoti Vėžaičių, Judrėnų, naujais džiaugiasi priekuliškiai. Slengiuose – daugiafunkcis centras. Daug darbų, įgyvendindamos projektus, nuveikė bendruomenės: įrengė žaidimų aikšteles, parkus, bendruomenių namus, konferencijų centrą ir t. t.

Neužrieskime nosies: juk šiais metais viešojoje erdvėje rajonas ne kartą skambėjo kaip „iausias“. „Veido“ žurnalo paskelbtame reitinge tarp rajonų savivaldybių tapome pirmieji. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą 60 Lietuvos savivaldybių indeksą buvome 6-oje vietoje. Visgi malonu, kai apie savo gyvenamąją vietovę girdi pozityviame kontekste. Tuo labiau, kad esame viena iš dviejų savivaldybių, kurioje jaunesnių žmonių skaičius viršija vyresnių. O per metus mūsų rajone darniose šeimose gimė net dveji trynukai!

Rajono valdžia, nors ir blaškoma politinių skersvėjų, išliko stabili, nepavyko net opozicijos interpeliacija vienam iš nemėgstamiausių vadovų. O štai, pavyzdžiui, kaimynai šilutiškių Taryba neseniai savo valdžią „paliuosavo“, naujus vadus išsirinko.

Ateinantys metai žada būti darbingi – lietuvių tuo neišgąsdinsi. Gal labiau baidysimės artėjančio euro. Bet ištvėrę įvairiausias krizes, ištversime ir atsisveikinimą su litu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių