Išlikti ramybės džiaugsme
Dabar viešumoje kuo nors pasidžiaugti reikia labai atsargiai. Mat kažkaip lyg ir nebepadoru ir net nemadinga džiaugtis, nes gi reikia nuolat būti susikrimtusiam, irzliam, dar geriau piktam, kritiškai nusiteikusiam bet kokiu atveju.
Esą negali sau leisti džiaugsmo kibirkštėlių: gi pandemija tebesiautėja dar naujesniais pavidalais, prekių ir paslaugų kainos jau ne žingine, o šuoliais lekia! Tai kur čia vieta šypsenai? O dar ir aukščiausioji valdžia savaitę kamavo atsistatydinimo / neatsistatydinimo paslaptimi. Bet šiame dramatiškame savaitės seriale, kuriame netrūko nei rankų grąžymo, nei melo, nei išdavysčių, viskas pagaliau baigėsi kaip stebuklinėje pasakoje: po patirtų išbandymų Ingridos Šimonytės Vyriausybė toliau gyvens ilgai ir laimingai. Iš aukštų tribūnų pasakojama, kad kitąmet laimingai gyvens ne tik valdžios žmonės, bet ir Lietuvos žmonės, nes per vargus ir be kai kurių svarbių valdančiųjų personų priimtas ateinančių metų biudžetas kaip ir atitinka stebuklinės pasakos naratyvą: esą kitąmet saulė nušvis net labiausiai pažeidžiamiems: pensininkams, mažas pajamas turintiems ir kt. Seimo posėdyje svarstant šalies biudžetą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas džiugino, kad biudžetas yra svarbus dėl to, jog augant kainoms didėja ir gyventojų pajamos. „Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – sakė jis. Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP – punktu mažiau negu šiemet. Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. BVP. Be Europos Sąjungos (ES) lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas sieks 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 13,301 mlrd. eurų.
Šalies biudžeto milijardinės lėšos ant popieriaus ir jas garsiai pristatant Seimo tribūnoje atrodo įspūdingai. Tačiau kiekvienas žmogus jas „konvertuoja“ savo piniginėje. Akivaizdu, kad joje ir ateinančiais metais švilpaus vėjai, jei infliacija tebežygiuos tokiais pat žingsniais kaip dabar.
Ekonominė krizė – ne koks tolimas baubas, kaip atrodo televizijos ekranuose. Gaila, kad Gargžduose nuo ateinančių metų užsidarys ir maisto krautuvėlė, ir paslaugų įmonėlė, kurios dirbo mieste daugiau kaip dvidešimt metų. Jie buvo vieni iš pirmųjų verslų mieste atkūrus Nepriklausomybę. Jie neišaugo iki įspūdingų bendrovių – tad nepastebimi, labiausiai pažeidžiami ir jokiame padėkos vakare jų niekas net neprisimins. Šiems smulkiems verslininkams, dirbusiems ne tik sau, bet ir šalies labui, ministrės Aušrinės Armonaitės aistringas aiškinimas apie paramas verslui (tiesa, buvo tos paramos, tik kas jas susižėrė?) ir suvaldytas krizes stringa galugerklyje. Šiems smulkiems Gargždų verslo atstovams aušra jau niekada nebeišauš.
Tačiau gi sakoma, kad ne piniguose laimė. Ir štai šiomis dienomis paskelbtas Jungtinių Tautų laimės indeksas patvirtina, kad tikrai ne vien finansai lemia, kaip žmonės jaučiasi savo šalyje. 2021 m. JT skelbiamame laimės indekse mūsų šalis užima 38 vietą iš 149 vertintų. Pasirodo, kad Lietuvoje yra net laimės indekso ambasadorė – Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Virginija Starkauskienė, kuri paaiškina to indekso rezultatus. Ji atkreipia dėmesį, kad itin žema Lietuvos pozicija (89 vieta) vertinant laisvę rinktis ir priimti sprendimus. Ekspertai akcentuoja, kad kita laimės prielaida – dosnumas (savanorystė, aukojimas) Lietuvoje nukrito į minėto indekso sąrašo pabaigą. Esame tik 109 vietoje. Tarsi didžiausią kalėdinį stebuklą vertinu tai, kad rašant būtent šias eilutes paskambino viena iš rajono Veiklių moterų sambūrio narių ir paprašė manęs pagalvoti, kokiai besistengiančiai, vargstančiai šeimai reikėtų finansinės paramos. Mat jos dukra kasmet artėjant Kalėdoms asmeninėmis lėšomis paremia skurstančiuosius. Labai smagu, kad 1 000 eurų pasieks vieną daugiavaikę Dauparų–Kvietinių seniūnijos šeimą. Taigi, mama, būdama Veiklių moterų sambūrio narė, nuolat dalyvaudavo labdaringoje veikloje, o iš jos puikų pavyzdį paėmė ir dukra. Iš kartos į kartą – gražus dosnumo pavyzdys.
Ir visgi norėjau pasidžiaugti, nepaisydama jokių neigiamų visuomenės nuostatų, tuo, kas keičiasi mūsų Gargžduose: nušvito Kretingos plentas; neapsakomai graži mūsų miesto eglė, bus kitąmet sutvarkyta Tilto gatvė – vizitinė miesto kortelė; atgims ir senasis parkas, kyla nauja autobusų stotis. Aišku, daug prisvajotų darbų liko nepadaryta, kitais metais teks verstis per galvas. Tačiau yra laikas burbėti, bet yra laikas ir džiaugtis, bent savyje. Tad linkiu paskutinę advento savaitę duoti valią Ramybei.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
