Išmoningomis kompozicijomis Venckų kaimas skelbė Žolinę

Iš žolynų nupinti vainikai ant vartų, puokštės, išmoningos kompozicijos prie įėjimų į kiemą praėjusį savaitgalį traukė per Venckų kaimą Priekulės seniūnijoje riedančiųjų dėmesį. Veiklios, kūrybiškos bendruomenės žmonės aplinkiniams skelbė švenčiantys Žolinę. Etnologų teigimu, šiai šventei buvo labai būdinga bendruomeniškumo dvasia – venckiškiai palaiko gražią tradiciją.

Įkvėpė kurti šventės dvasią

„Žolinė – gamtos, žemės ir žmonių ryšys, tai ypatinga šventė, – sakė Venckų seniūnaitijos seniūnaitė Aušra Demenienė. – Gegužės pabaigoje, Tarptautinę kaimynų dieną, su dainomis ir šokiais pasveikinę vasarą, sutarėme ją palydėti per Žolinę, simbolizuojančią jos pabaigą.“

Seniūnaitė pasiūlė bendruomenės žmonėms papuošti puokšte, vainiku savo kiemo vartus, tvoras, kad visi pajustų šventės dvasią.

Nebuvo tikėtasi, kad apie 30 sodybų šeimininkų kurs Žolinės šventės nuotaiką. Daugelio nuostabai prie gausiai lankomos Venckų kavinės staiga vazonuose pražydo gėlės, o savininkai Rima ir Alfredas Šiauliai sutiko būti šventės rėmėjais.

Tai žemdirbiška šventė, kai žmogus mato ir džiaugiasi savo rezultatais. Venckuose yra darbščių, stiprių ūkininkų, auginančių javus ir gyvulius. Žolinė siunčia žinią apie javapjūtės pabaigą, bet venckiškiams ji nesibaigė, nes nebuvo pribrendęs vasarojus. Antai ūkininko Vaclovo Šiaulyčio sodybos kieme „ilsėjosi“ modernus kombainas.

Kompozicijoje – dalelė praeities

Venckiškiai išmoningais akcentais, atspindinčiais senąsias Žolinės tradicijas, papuošė savo išpuoselėtas sodybas. (Kažin, kuriame kaime galėtum rasti tiek grožio salelių). Jie laikėsi papročio, kad į Žolinės puokštę dedama tai, ką žmogus užaugino, gamta subrandino. Taigi dauguma skubėjo į laukus ir pievas rinkti žolynų, javų varpų. Netrukus išryškėjo jų išmonė ir kūrybiškumas.

Daugiabučio gyventojas Šarūnas Bekker sumanė kompozicijai pritaikyti senovinę dvikinkę žoliapjovę. „Tai mano amžiną atilsį anytos, kilusios iš Lankupių, palikimas. Saugau šią brangią relikviją, – kalbėjo Šarūnas. – Dabar noriu parodyti, kaip kadaise žemdirbiai pjovė žolę ir javus – jaunoji karta nežino.“ Žolynais ir gėlėmis papuošti padėjo žmona su martele.

Pasak seniūnaitės A. Demenienės, ši kompozicija – tai kaimo gyvenimas, dalelė jo istorijos. Ji gyrė aktyvų bendruomenės narį Šarūną, kuriuo visada gali pasitikėti. Š. Bekker, daug prisidėjęs prie kaimo sporto aikštelės tvarkymo, subūrė tris komandas iš jaunimo ir vyresnių venckiškių, kurios išbandė ją tinklinio ir krepšinio 3 prieš 3 varžybose šioje šventėje.

Kito daugiabučio namo komanda vainiku iš žolynų papuošė tvorą, šalia priderino puokštę, o naujakuriai kaimynai Vilma Stulginskytė su vyru Andriumi panašiu stiliumi papuošė savo sodybos pusę. „Mūsų žmonės moka susiburti bendram darbui“, – patenkinta ištarė seniūnaitė.

Vilma pastebėjo, kad šią kompoziciją fotografavo, filmavo prašalaičiai. Beje, V. Stulginskytė šventei iškepė savo firminį „skruzdėlyną“, kurio receptą pateiksime „Bangos“ skaitytojams.

Bendruomenės siela

Komisija, kurios narės buvo 5 garbios šio kaimo senjorės, apžiūrėjusi sodybose sukurtus Žolinės akcentus, negalėjo atsistebėti entuziastų gausa, jų įkvėpimu ir kūrybiškumu. Onutė Paulauskienė atskleidė netikėjusi, kad žmonės taip entuziastingai priims kvietimą kurti Žolinės šventės nuotaiką. Vieni papuošė vainikais vartus ir tvoras, kiti ant akmens padėjo žolynų, treti šalia puokštės – ir vaisių. „Jau 40 metų gyvenu Venckuose, bet niekas nepasiūlė puoštis per Žolinę, – kalbėjo senjorė Zofija Gilienė. – Labai laukėme šventės – juk taip gera pabūti su savais žmonėmis.“ Ir prasitarė, jog anksčiau trūko dėmesio vyresniems kaimo gyventojams. „Nieko panašaus nėra buvę“, – tvirtino ir senjorė Irena Eskertienė.

Pasak komisijos narės Jovitos Breivienės, seniūnaitė Aušra išjudino kaimą. „Ji moka suburti žmones, rūpinasi jais, nuolat teiraujasi, kaip gyvename. Dievas mums ją atsiuntė“, – kalbėjo Irena Jurjonė, neseniai į tėviškės kaimą grįžusi emigrantė.

O Žolinės išvakarėse, stebuklingai gražų besibaigiančios vasaros penktadienį, Venckų bendruomenės žmonės susėdo kaimo aikštėje prie suneštinių vaišių stalo. Gerą nuotaiką dovanojo muzikos grupė „Kelyje“ iš uostamiesčio, patys traukė dainas ir smagiai šoko.

Pasak A. Demenienės, Žolinei labai būdinga bendruomeniškumo dvasia, todėl reikia išlaikyti šią tradiciją ir šiandien, nes tik per bendruomeniškumą visuomenė tampa pilietiška.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.