Jaunajai karatė čempionei išplėšti auksą nesutrukdė net traumos
Maciuičiuose gyvenanti Ugnė Daukšaitė lapkritį Rumunijoje vykusiame Europos karatė kiokušin čempionate pasirodė itin sėkmingai ir jaunučių grupėje iškovojo aukščiausią pirmąją vietą. Tai ne pirmasis svarbus penkiolikmetės Ugnės sporto laimėjimas. Aštuonerius metus karatė treniruotes lankanti mergina praėjusių metų Europos čempionate iškovojo bronzos medalį.
Medalis kainavo dantį
Rumunijos Oradea mieste vykusiame Europos karatė kiokušin jaunučių ir jaunimo čempionate startavo daugiau nei 300 dalyvių iš 15 Europos valstybių. Lietuvių delegacija varžybose pasirodė itin sėkmingai, Lietuvos rinktinė iškovojo daugiausia apdovanojimų komandinėje įskaitoje. Daugiausia medalių parsivežė karatė kiokušin mokyklos „Shodan“, kurią lanko ir Ugnė, kovotojai. Europos jaunučių čempione tapusi Ugnė kovojo svorio kategorijoje iki 65 kg ir įveikė lenkę, ukrainietę, belgę, o finalinėje kovoje – Rumunijos čempionę. Ši kova dėl aukso sportininkei buvo sunkiausia ir pareikalavo daug ištvermės. „Finale kovojau su rumune, kuri turėjo didžiulį palaikymą. Be to, ji kovojo labai nešvariai, atliko neleistinus smūgius, nors už tai ir gaudavo įspėjimus. Kovos metu prieš mane ji taip pat panaudojo draudžiamą smūgį: ranka pataikė tiesiai į veidą. Pajutau didžiulį skausmą, iš nosies ėmė bėgti kraujas, teisėjai laikinai sustabdė kovą. Kai sustojus kraujavimui grįžau ant tatamio (vieta, kur kovojama, – aut. pastaba), degiau didžiuliu sportiniu pykčiu ir smūgiavau iš visų jėgų. Kova iki pat pabaigos buvo apylygė, bet jai pasibaigus visi teisėjai nugalėtoja vienbalsiai paskelbė mane“, – vis dar su jauduliu finalinės kovos akimirkas prisiminė jaunoji sportininkė. Po tokios sunkios pergalės Ugnė sulaukė daugybės pagyrimų ir sveikinimų, liaupsių iš paties Lietuvos karatė kiokušin federacijos prezidento. Iš Rumunijos mergina grįžo pasipuošusi aukso medaliu ir laiminga, tačiau ne visai sveika. Kovos metu jai buvo nuskeltas dantis bei stipriai sutrenkta nosis. „Dantį jau susitvarkiau, o dėl skaudančios nosies vis dar vaikštau pas gydytojus, – pasakojo Ugnė, kuri patirtų traumų itin nesureikšmina: – Karatė toks sportas, kad traumų išvengti neįmanoma. Sumušimų ir mėlynių ant kūno būna nuolat, o rimtesnę traumą teko patirti tik kartą, kai nikstelėjau koją ir įplyšo jos raiščiai.“
Palaiko visa šeima
Nuo antros klasės karatė treniruotes lankanti Ugnė šiuo sportu užsiimti pradėjo sekdama draugės pavyzdžiu: „Į mokyklą atėjo treneris, papasakojo apie karatė ir pakvietė į treniruotes, bet manęs tai nesudomino. Karatė ėmė lankyti mano gera draugė, o aš tiesiog norėjau neatsilikti, todėl irgi nuėjau. Po pirmos savaitės nemokamų treniruočių taip susižavėjau šiuo sportu, kad maldavau mamos, jog leistų lankyti ir toliau.“ Toks dukros noras Ugnės mamai ne itin patiko, bet merginai pavyko ją įkalbėti. „Prižadėjau mamai, jog treniruotes lankysiu atsakingai ir pabodus po kiek laiko tikrai nemesiu. Vėliau tokių minčių, nemeluosiu, kildavo, bet toliau sportuoti skatino mamai duotas pažadas“, – šypsojosi Ugnė, kurios pasiekimais ir laimėjimais dabar jau džiaugiasi ne tik mama, bet ir tėtis bei seserys Karolina ir Meda.
Jaunoji karatė čempionė džiaugiasi, kad tėvai supranta jos norą sportuoti ir skiria tam lėšų, kurių reikia nemažai. Apie 70–80 litų per mėnesį atsieina vien treniruotės, dar reikia nusipirkti įvairių priemonių, reikalingų treniruotis namie. Sportininkai patys turi įsigyti ir kimono, kurių kaina siekia šimtą ir daugiau litų, bei karatė laipsnių sistemą žyminčius skirtingų spalvų diržus.
Iki juodo diržo liko nedaug
Turimo diržo spalva yra dažniausias klausimas, kurio Ugnė sulaukia iš aplinkinių. Mergina pastebėjo, jog karatė itin nesidomintys žmonės dažniausiai žino tik faktą, jog yra žemiausio lygmens baltas ir aukščiausio laipsnio juodas diržas. „Išties karatė rangų sistemoje yra dešimt mokinio (kiu) ir dešimt meistrų (dan) meistriškumo laipsnių. Dan laipsniai gali būti įgyjami jau turint juodos spalvos diržą. Įgijus papildomą dan laipsnį, prie diržo segama aukso spalvos juostelė. Daugiausia – 10 dan laipsnių – yra turėjęs tik kiokušin karatė stiliaus įkūrėjas. Mokinio laipsnius simbolizuoja įvairių spalvų diržai. Pradedant nuo baltojo diržo toliau seka oranžinis, mėlynas, geltonas, žalias, rudas ir juodas. Į tarpus tarp šių spalvų dar yra diržai su juostelėmis, pavyzdžiui, aš dabar turiu rudos spalvos diržą, vasarą laikysiu egzaminą ir tada prie rudo diržo bus prisegta juoda juostelė. Tai reikš, jog iki juodo diržo man liko tik vienas laiptelis“, – sudėtingą sistemą stropiai aiškino pašnekovė. Pasiekti juodą diržą Ugnė galės tik sulaukusi 18-os, nes tik tada galima laikyti egzaminą juodam diržui gauti.
Įprastai karatė treniruotes Ugnė lanko tris kartus per savaitę, o prieš svarbias varžybas treniruojasi kasdien. Tai atima daug laiko, nes treniruotės vakarais vyksta Klaipėdoje, o po jų mergina maršrutiniu autobusu dar turi grįžti namo į Maciuičius. Tad ar Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje besimokančiai Ugnei lieka laiko pamokoms ruošti? „Jei atvirai, tai laikas prieš varžybas buvo labai intensyvus. Grįždavau namo vėlai ir labai pavargusi, tad apie pamokų ruošą net galvoti jėgų nebūdavo. Tada visus namų darbus stengdavausi padaryti mokykloje per pertraukas. Kai grįžau į normalų ritmą, tai laiko užtenka viskam“, – tikino pašnekovė.
Ugnės gyvenime karatė užima labai svarbią vietą, bet vilčių, jog iš sporto kažkada galės užsidirbti duonai, ji nepuoselėja. „Gal ir norėčiau tapti trenere, bet atlygis už šį darbą labai mažas. Todėl net neabejoju, jog karatė liks tik mano pomėgis, o studijuoti norėčiau psichologiją“, – baigdama pokalbį sakė sportininkė.
