Jaunuosius skaitovus žavi meninio žodžio galia

 

„Kai dirba mokytojas ir mokinys, labai svarbu susikalbėjimas, ryšys. Meninėje kompozicijoje labai svarbu jausti vienam kitą“, – įsitikinusi „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Rusteikienė, respublikiniam meninio skaitymo konkursui paruošusi F. Uktverį ir A. Gindulytę.

Jaunimo erdvėje dažnai galime pastebėti kūrybiškų, meniškų jaunuolių. Tarp jų – ir jaunieji meninio skaitymo konkursų dalyviai, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai Austėja Gindulytė ir Feliksas Uktveris. Vienas svarbiausių renginių – respublikinis meninio skaitymo konkursas „Tylios sienos, žodžių paliestos“, kur Feliksas pelnė itin aukštą trečiąją vietą. Moksleiviai dalijasi, kuo juos žavi meninis skaitymas bei kaip jie įveikia scenos baimę.

Pradėjo nuo teatro

Gimnazistė Austėja Gindulytė pasakoja, jog teatru susidomėjo dar Muzikos mokykloje, antroje klasėje. „Dirbome su mokytoja, nutarėme dalyvauti skaitovų konkurse ir taip konkursas po konkurso perėjau prie meninio skaitymo. Man tai labai patinka“, – šypsosi moksleivė.

Štai abiturientas Feliksas Uktveris teigia, jog tai jo pirmasis konkursas. „Viskas susiklostė netyčia: mano monologas, kurį skaičiau konkurse, buvo iš teatro, kuriame turėjau vaidinti savo vaidmenį, tačiau pasikeitė planai, pasiūlė mokytoja“, – dalijasi konkurso laureatas.

Meninių tekstų skaitovai vieningai sutiko, jog norint dalyvauti tokiuose konkursuose reikia daugybės kantrybės, noro ir drąsos užlipti ant scenos. „Reikia pasitikėti savimi, nes mokytojas priversti negali“, – teigia F. Uktveris.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikienė džiaugiasi, jog lengvai pastebi jaunuosius talentus, užtenka pažvelgti į jų akis: „Jeigu yra gyvos akys, teigiama emocija, teigiamas požiūris į gyvenimą, drąsa ir balsas, žinai, kad tas žmogus gali būti tavo: jis turi ką pasakyti.“

Aukoja laisvalaikį

Pasiruošimas meninio skaitymo konkursams dažniausiai užtrunka keletą mėnesių, tačiau šiam, Kauno IX forto muziejuje vykusiam renginiui, laiko turėjo vos kelias savaites. „Yra daug darbo. Visų pirma vyksta teksto analizė, reikia suprasti teksto potekstes, susivokti, ką nori pats žiūrovui pasakyti, paskui yra pats teksto mokymasis ir perdavimas žiūrovui. Šis konkursas buvo vienintelis toks sunkus, tačiau tai nauja įgyta patirtis, tad išties smagu“, – džiaugiasi A. Gindulytė. Jai pritaria ir Feliksas, teigiantis, jog tenka aukoti laisvą laiką namie, repetuoti ir per pertraukas, ir po pamokų. Vis dėlto mokytoja R. Rusteikienė pasakoja, jog su skaitovais nesunku: „Su Austėja ir Feliksu taip ir dirbam: patys ieško tekstų, nes pirmiausia jiems patiems turi tas tekstas patikti. Čia duetas: kai dirba mokytojas ir mokinys, labai svarbu susikalbėjimas, ryšys. Meninėje kompozicijoje labai svarbu jausti vienam kitą.“

Scenos baimė įveikiama

Jaunuolius bei mokytoją jungia viena – galimybė perteikti emocijas per žodį, pasakoti istoriją, būti ant scenos. Vis dėlto kartais jaunuoliai susiduria su sunkumais, kai užlipus ant scenos dreba visas kūnas. „Pradžioje, kai buvau antrokė ar trečiokė ir buvo labai baisu, drebėdavo visas kūnas, o dabar geras jausmas būti scenoje ir labai smagu, kad turiu tokią galimybę perteikti mintį“, – šypsosi Austėja. Jai antrina ir Feliksas, išmokęs susidoroti su baime: „Kai prasidėjo tokie renginiai, buvo labai didelė baimė, kuri pasireiškė drebuliu: visas kūnas dreba, o balsas ne, kas yra keista. Kertinis lūžis buvo tada, kai vedžiau kalėdinį karnavalą mokykloje. Scenoje supratau, jog visiškai nejaučiu baimės, tik malonumą“, – apie kelionę iš baimės gilumos pasakoja jaunuolis.

Verta paminėti, jog konkursą vertino itin aukšto profesionalumo komisija, tarp kurių tokie žymūs asmenys, kaip teatrologas Lukas Alsys, režisierius Arvydas Lebeliūnas ir literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė

Justo KASPARAVIČIAUS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių