„Jeigu dabar nekalbėsime apie Vydūną, prarasime ir vidinę laisvę“, –samprotauja L. Valatkienė, parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ autorė

Klaipėdos universitete Aula Magna veikia žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“. Tai – puiki edukacija ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Parodos autorė akcentuoja, kad Vydūnui rūpėjo humanistinės, dvasinės žmogaus vertybės. Jo mintis suponuoja pagarbą žmogui, pagarbą vienas kitam. „Paradoksas, bet šiandien jaučiame didžiulę dvasinę ir materialinę atskirtį bei susvetimėjimą. Jeigu dabar nekalbėsime apie Vydūną, prarasime ir vidinę laisvę“, – samprotauja L. Valatkienė.
Parodos partneriai yra Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Klaipėdos universitetas ir Pagėgių savivaldybės viešoji Vydūno biblioteka.

Žurnalistė ir menininkė Lilija Valatkienė


Keliavo mąstytojo pėdsakais
Žurnalistės ir menininkės Lilijos Valatkienės paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868–1953). Šiemet pažymime Vydūno 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. L. Valatkienė, apkeliavusi Vydūno gimtąsias ir laikinos prieglaudos, kūrybos bei darbo vietas, po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas. Parodą sudaro dokumentinių fotografijų ciklai, atskleidžiantys Vydūno veiklos ir jo nelengvą gyvenimo kelią iš Mažosios Lietuvos per Tilžę į Vokietiją.
Mąstytojo pėdsakais nukeliavusi L. Valatkienė parodoje demonstruoja ir savo fotorefleksijas. Nukeldama žiūrovus į Tilžę, Detmoldą (Vokietija), Kintus, Bitėnus, autorė parodos lankytojams suteikia ir unikalią progą susitikti su žmonėmis, kurių lūpose Vydūno mokymai gyvena iki šiol kasdien, pabrėždama tų žmonių suformuotas vertybines nuostatas.


Kūrėjo pažiūros – humanistinės
Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje bei Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse ant Rambyno kalno.
Vydūno, kaip mąstytojo ir kūrėjo, pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo ir krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, anot jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.


Idėjos aktualios šiandien
Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas ir atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą.
Vydūnas – atgimstančios Lietuvos pranašas. Jo įdirbis žadinant tautą lieka nevisiškai įvertintas ir reikalauja mūsų pripažinimo. „Perfrazuojant Vydūną, mūsų uždavinys globaliame pasaulyje, emigracijos srautų akivaizdoje – per jaunimo tautinį sąmoningumą ugdyti universalias vertybes. Vydūnui rūpėjo humanistinės, dvasinės žmogaus vertybės. Jo mintis suponuoja pagarbą žmogui, pagarbą vienas kitam. Paradoksas, bet šiandien jaučiame didžiulę dvasinę ir materialinę atskirtį bei susvetimėjimą. Jeigu šiandien nekalbėsime apie Vydūną, prarasime ir vidinę laisvę“, – samprotauja parodos autorė L. Valatkienė.


Šviesi parodos kelionė
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka žurnalistės, fotomenininkės L. Valatkienės parodą „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ kovo pabaigoje atidarė Klaipėdos universitete Aula Magna. Atidarymo ceremonijoje sveikinimo ir padėkos žodžius tarė Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius, dr. Artūras Razbadauskas, Vydūno draugijos pirmininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Seimo narys Dainius Kepenis. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, sveikindama renginio dalyvius ir svečius, nusikėlė mintimis į 2018-uosius, kai šalyje buvo minimi LR Seimo paskelbti Vydūno metai, o šviesaus atminimo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus siūlymu Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu – Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas. Bibliotekos vadovė akcentavo, kad šios Lilijos Valatkienės sukurtos parodos pristatymas tada buvo didžiulė šventė, visiems garsiai skelbusi – Pagėgių biblioteka tikrai taps Vydūno vardo biblioteka. Minint iškilias Vydūno sukaktis bibliotekos bendruomenė tiesiog negalėjo su Lietuva nepasidalinti simboliu tapusia Lilijos Valatkienės paroda, kuri ne tik tapo neatsiejama bibliotekos istorijos dalis, bet ir plačiai atveria duris į Vydūno pažinimą, jo kūrybos suvokimą.
Dėl svarbių priežasčių Klaipėdos universitete parodos atidaryme negalėjo dalyvauti autorė, žurnalistė Lilija Valatkienė. Parodą apžvelgė Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, fotografas, LŽS narys Gediminas Pilaitis. Kolegos nuoširdžiai ir įdomiai dalijosi prisiminimais ir įspūdžiais apie parodos autorės, kūrybiškos žurnalistės L. Valatkienės parodos sukūrimo kelią.
Paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ keliauja gražų ir prasmingą kelią – be daugybės Lietuvos miestų, ji jau eksponuota Punske (Lenkijoje), pristatyta LR Seime, o dabar yra eksponuojama Klaipėdos universitete. Lapkričio 20 d. numatyta ją pristatyti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. „Tikime, jog ši paroda savo kelionę tik pradėjo… Šviesdama, supažindindama ir atskleisdama Mažosios Lietuvos šviesulio – Vydūno ir jo skleistų idėjų svarbą“, – akcentuoja Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.


„Bangos“, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos informacija
Astos ANDRIULIENĖS nuotr.: žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ atidarymo akimirkos Klaipėdos universitete Aula Magna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių