Jurgio Šaulio vardas jau dešimtmetį garsina Veiviržėnų gimnaziją
Veiviržėnų gimnazijai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu suteiktas balsėniškio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato dr. Jurgio Šaulio vardas. Antradienį gausiai susirinkusi gimnazijos bendruomenė ir svečiai šį brandų įvykį paminėjo Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.
Šis garbingas vardas kalba už save – kraštietis J. Šaulys, studijavęs Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau netapęs kunigu, vėliau baigė ekonomikos studijas Berno universitete, gyveno Vilniuje, Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Šveicarijoje. Visuomeninėje ir profesinėje srityse – mokantis keletą kalbų politikas, publicistas, diplomatas, bene vienintelis lietuvis, asmeniškai susitikęs su Adolfu Hitleriu, porą kartų su Lenkijos vadovu Juzefu Pilsudskiu ir iš pastarojo išgirdęs, jog „apie Vilnių nesvajokite“.
Savo ranka surašęs Nepriklausomybės Aktą bei turėdamas diplomatinių gebėjimų jį pristatęs reikiamiems Vokietijos pareigūnams, prisidėjęs prie išplatinimo spaudoje J. Šaulys gyvenimo kelią pradėjo 1879 metų pavasarį šalimais Veiviržėnų, Balsėnų kaime, su krikšto antspaudu gegužės 5 dieną Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Tad neatsitiktinai ši šventovė, atvėrusi duris Signataro vardo gimnazijai sukakties dieną, minėjimui sutelkė gimnazijos bendruomenę, vietos kultūros, rajono savivaldos, švietimo, žiniasklaidos, dvasinius lyderius. Gimnazijoje, bažnyčioje gegužės 30-oji buvo svečių diena, todėl Veiviržėnų parapijos klebono Vidmanto Griciaus kvietimu šv. Mišias aukojo Vėžaičių parapijos klebonas kun. Viktoras Daujotis. Sakydamas pamokslą jis apeliavo vertinti žmones, kurie nuveikė darbus ne tik dėl savęs, bet ir dėl Lietuvos. Dvasininkas skatino atpažinti žmonių gebėjimus ir juos panaudoti gėrio sukūrimui.
Renginio vedėja, gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Irena Juciuvienė priminė, kad vyksta dvasingumo pamoka apie žmogaus vertę, humanizmą, o 5 ir 11 klasės mokinės Eglė Pleškytė ir Laura Lygnugarytė perskaitė prasmingus laiškus, skirtus garsiajam kraštiečiui.
„Atėjau į Jurgio Šaulio gimnaziją dirbti prieš septynetą metų ir šis vardas įpareigojo būti patriotiškais, tad neatsitiktinai dvejus metus iš eilės pelnome tautiškiausios mokyklos nominaciją rajone, turime keturis mokinius, apdovanotus Jurgio Šaulio draugijos premija. Manau, ir toliau liksime pilietiški“, – minėjime kalbėjo gimnazijos direktorė Laima Navickienė. Buvę gimnazijos vadovai – Stasys Rameika, Raimonda Mockuvienė, Amatų centro direktorė Valė Krauleidienė, Jurgio Šaulio draugijos pirmininkė Gintarė Sargūnaitė priminė tuometinės iniciatyvos įkvėpėjus, jų indėlius.
„Garbė kraštui, į prasmingą kelią išleidusiam šitokį žmogų, o jūs dvasingai, iš širdies minite jo vardą“, – kalbėjo Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Šiltus žodžius bendruomenei tarė buvę mokiniai, Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas, Stepono Dariaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Dargevičienė. Minėjimo epiloge nelyginant grigališkieji choralai skamba mokinių Austėjos Norvaišaitės bei Austėjos Urbonaitės atliekami kūriniai ir Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus priminta Jono Basanavičiaus mėgstama frazė, jog žmonės, nežinantys istorijos, lieka vaikais.
„Gyvenkite ilgiausius metus“, – gimnazijai linkėjo Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kun. Vidmantas Gricius, būti ir toliau aktyviems, pilietiškiems ragino Kultūros centro meno vadovė Erika Greivytė.
Nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio gyvenimo istorija ir veikla šiuo metu atspindima gimnazijos edukacinėse erdvėse eksponuojamoje parodoje. Prieš daugelį metų veiklaus kraštiečio J. Šaulio nueitas prasmingas kelias, jo garbingo vardo suteikimas gimnazijai – tarsi moralinis kompasas dabartinei ir ateinančiai Veiviržėnų kartoms.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
