Kai kaulų laužymas sukelia palaimą

Vaikus auginančiose šeimose karantino metu, veikiausiai, vienas dažniausiai kartojamų kreipinių – mama. „Mama, noriu valgyti. Mama, kodėl neveikia internetas? Mama, nesuprantu šio uždavinio. Mama, kur mano pratybos?“

Kreipinys taip dažnai kartojamas, kad nė nebegirdimas. Tik ne komanda veikti. Ją gavusios mamos akimirksniu suskumba: gaminti, paaiškinti, padėti, surasti…

Taip ir su šią savaitę dėmesio centre atsidūrusia M.A.M.A. Trečiajai pandemijos bangai kvėpuojant į nugarą driokstelėjusio muzikos festivalio organizatorių ir dalyvių akibrokštas linksniuotas su kaupu: teisėsaugos, sveikatos priežiūros srities atstovų, mokslininkų, valdžios, visuomenininkų…

Jei kas būtų atlikęs žiniasklaidos turinio stebėseną, o gal ir atliko, veikiausiai M.A.M.A. galėtų pretenduoti į populiariausio priešvelykinio žodžio titulą Lietuvoje, nustelbęs karantiną, pandemiją ir vakciną.

Įtūžusieji burnojo, kad šventvagiška tokiu metu puotą kelti, ignoruoti bet kokius karantino apribojimus ir medikų rekomendacijas. Kiti gi, pavargę nuo jau sunkiai bepakeliamų apribojimų, drąsino ir gyrė.

O mane, mamą, gyrė mano abu vaikai. Kad nesudvejojau ir vos pasitaikius galimybei suskubau pasiskiepyti.

„Mama, ar tu nesijaudinai, ar nenorėjai palaukti geresnio skiepo?“ – čiauškėjo po vakcinacijos mane pasitikusios dukros.

Nesijaudinau ir neketinau laukti nei geresnio, nei brangesnio skiepo. O lengvą, gripo požymius primenantį kaulų laužymą, priėmiau su palaimingu palengvėjimu.

Palengvėjimu, kad padariau viską, jog netrukus mano vaikai galėtų vėl svajoti apie realią galimybę nuvykti į M.A.M.A. muzikos apdovanojimus. Kad vorele prie vakcinavimo centro skiepui išsirikiavę abiturientai galėtų paaugliškus juokelius laidyti ne dviejų metrų atstumu vienas nuo kito ir pasislėpę po kaukėmis, o jaunatvišku klegesiu persmelktuose bendraamžių vakarėliuose.

„Gal ne apie vakarėlius, o apie egzaminus jiems dabar laikas galvoti“, – jaučiu tyliai sumurmėjo mano samprotavimus skaitanti ne viena mama. Ir puikiai suprantu šį rūpestį. Tik atžalos jį įvertins kiek vėliau. Dabar – jaunystės šėlsmo metas, neatsiejamas nuo bendraamžių.

Jų svarbą, įtaką ir autoritetą kaip gyvybiškai svarbią jaunuolio gyvenimo dedamąją televizijos laidoje pabrėžė psichiatras profesorius Dainius Pūras. Ir nors televizijos laida buvusi apie maisto gamybą, viliuosi, kad jos žiūrovai, užsirašinėdami skanėstų receptus, stabtelėjo ties profesoriaus žodžiais: „Per karantiną labiausiai nukentėjo paaugliai.“

Dėliodama šį straipsnį vis suklusdavau, kaip už sienos šurmuliuoja virtualus paauglių susitikimas. Ir kaskart su palengvėjimu atsikvėpdavau pasidžiaugdama, kaip maloniai laužo kaulus.

Laura SĖLENIENĖ

Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių