Pageidaučiau kilogramo debesų
Veikiausiai toks pageidavimas skamba keistokai, intriguojančiai ir nerealiai. Tačiau tik realiai egzistuojančioje prekybos vietoje. Virtualioje verslo aplinkoje jis visiškai tikėtinas. Tik, žinoma, matuojamas ne kilogramais, o baitais, kilobaitais, megabaitais, gigabaitais ir terabaitais.
Patiekalų iš taip pamatuotų debesų nepasigaminsi, buityje nepritaikysi, kaip energijos šaltinio taip pat nepanaudosi. Bet perka tuos debesis žmonės ir solidžias sumas pakloja. Patupdo juose daug įdomių ir svarbių dalykų: šeimos nuotraukų talmudus, ilgai kauptus užrašus, darbo bei asmeninius dokumentus ir kt.
Tikiuosi, jau aiškiau, kad kalbu apie virtualias aplinkas, kuriose, kartais nemokamai, o vis dažniau už solidžias sumas galima archyvuoti savo duomenis. Sunku atsekti, kas ir kada tas aplinkas pavadino debesų technologijomis. Tačiau apsieiti be jų ilgainiui vargu ar pavyks. Kaip ir be kitų šiuolaikinio gyvenimo atributų.
Dar neseniai tokiais laikėme išmaniuosius telefonus ar laikrodžius, namus ar darbo aplinką stebinčias vaizdo kameras, biometrinius asmens duomenis skenuojančius įrenginius. O šiandien tai gali būti virtuali suknelė, kostiumas ar net akiniai. Ir kainuoti šie aprėdai ar aksesuarai gali ne ką mažiau, nei realūs.
Jei pajamos leidžia, keisti virtualius drabužius, aksesuarus ir juvelyriką galima tiek dažnai, kiek širdis geidžia. Žinoma, po namų virtuvę ar svetainę taip pasipuošęs nepasisukiosi. O štai į virtualų susitikimą, renginį ar darbo pokalbį kitaip apsitaisęs ilgainiui ir nenueisi. Toks, sako, būsiąs ateities etiketas, šiandien vis dažniau vadinamas virtualiu etiketu.
Karantino metu, kuomet realūs papuošalai, aksesuarai ir drabužiai žmonijai mažiausiai rūpi, virtualaus etiketo, kaip gelbėjimosi rato, garantuojančio bent šiokias tokias pajamas, laikosi net garsiausi prekės ženklai.
Suspaudote kelis kompiuterio klaviatūros mygtukus, pasirenkate patinkantį drabužį, pasimatuojate, susimokate, ir drabužis kaipmat pakabinamas į jūsų virtualią drabužinę. Kaskart jungiantis susitikimui į „Teams“, „BigBlueButton“, „Zoom“ ar kitą virtualią aplinką, nereikės sukti galvos, kuo apsirengti. Garsaus dizainerio suknelė vos vieno klaviatūros mygtuko paspaudimu nuguls ant jūsų kūno.
Virtualus etiketas ne tik aprėdų madas diktuoja. Jau minėta „Zoom“ programėlė tapo plastikos chirurgų darbų kokybės standartu. Patobulinti veido linijas taip, kad atvaizdas „Zoom“ programėlės ekrane atrodytų nepriekaištingai – tokias pageidavimų tendencijas po pirmojo karantino užjūrio naujienų portaluose dėstė Amerikos plastikos chirurgų draugijos atstovai.
Panašu, kad dirbtinis intelektas vis dažniau nubraižo kontūrus, į ką verta investuoti, kas madinga ir gražu, kuo vartotojai žavisi ir kam linkę išlaidauti. Ir ne tik grožio ar mados industrijoje. Į jo algoritmus žvalgosi net teisėsaugos institucijos.
Slovėnijos mokslininkai pažėrė įžvalgų apie teismų sprendimuose gajų žmogiškąjį subjektyvumą, o kaip atsvarą jam pateikia dirbtinį intelektą. Jis, esą, netolimoje ateityje galėtų susisteminti teismų bylas, atlikti statistines analizes ir pasufleruoti argumentus objektyviems nuosprendžiams.
Svarstydami, kaip skaitmeninių technologijų algoritmai galėtų palengvinti teisėsaugos darbą, mokslininkai užsimena ir apie bausmes dirbtiniam intelektui, jei jo sprendimai turėtų neigiamų padarinių žmonių sveikatai ar gyvybei. Tyrėjai sutaria, kad kol kas baudžiamoji atsakomybė už klaidas dirbtiniam intelektui negresia, nes klysdamas jis, esą, neturi išankstinio motyvo nusikalsti.
Na, bet jei jau audžiami užmojai identifikuoti moderniųjų technologijų klaidas ir dėlioti už tai baudas, bausmes ar sankcijas, matyt, problema rimta ir įgaunanti pagreitį.
Informacinio amžiaus taisyklės įsišaknija ir valdžios institucijose. Prognozuojama, kad per kelerius metus bent trečdalį valstybės tarnautojų ir viešojo sektoriaus darbuotojų užduočių perims dirbtinis intelektas. Dirbs jis ne kur kitur, o tuose baitais, kilobaitais, megabaitais, gigabaitais ir terabaitais matuojamuose debesyse. Tad šiandien dar keistokai skambantis prašymas jų pasverti, atriekti, perleisti ar paskolinti, rytoj jau nieko nestebins.
Laura SĖLENIENĖ
Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė
