Tuku tuku už save

Ali Baba, Chalu Chala, Kas kur kada… Rimuojasi gražiai. Gražiai kadais ir atrodydavo, kuomet pulkai kiemo vaikų iki sutemų žaisdavo šiuos, šiandien jau primirštus, judriuosius žaidimus.

Jų sovietmečiu gimusi karta turėjo aibę. Buvęs ir toks – prisitukinimu vadintas. Visas kiemas skambėdavo nuo jį žaidžiančių vaikų šūksnių „Tuku tuku už save“. Šiandien vaikai irgi panašų žaidžia, tik vadina gerokai paprasčiau – slėpynėmis.

Slapstytis yra gerai. Nuo intrigos ir netikėtumo organizme akimirksniu pradeda išsiskirti adrenalinas – mus tonizuojantis, sako, ir ilgiau nepasenti leidžiantis hormonas. Aktyvi fizinė veikla užtikrina ir dar vieno, laimės hormonu vadinamo serotonino išsiskyrimą.

Atrodo, toks paprastas vaikų žaidimas bent trumpam gali užtikrinti jaunatviškumą ir gerą nuotaiką bei savijautą. O gal tai ir atsakymas, kodėl ne tik vaikai, bet ir suaugėliai nepaisydami brandos, statuso visuomenėje ir užimamų pareigų dažnai neria į slėpynes.

Karantininio gyvenimo sąlygos atskleidė neįtikėtinus slapstymosi gabumus. Pasislėpti slaptame vakarėlyje, surengti paslaptingą giminių susiėjimą, slapčiomis patekti į svetimą savivaldybę, slapta apsilankyti pas kirpėją…

Girdėjau, būta ir taip – nuslėpus beprasidedančius COVID-19 simptomus, kaip niekur nieko atpėdinta į darbą. Maža to, nejaučiant nei skonio, nei kvapo, pasiduota vojažų malonumui po egzotiškas šalis. Matyt, paslapties našta buvusi per sunkti, kad Gintarė Gurevičiūtė, priskiriama šiuolaikinių žvaigždžių, vadinamų influenceriais bei selebričiais, kariaunai, ėmė ją ir atskleidė.

Nesvarbu, kad jausdama pandemijos simptomus po egzotiškas šalis keliavo prieš gerą pusmetį. Senatis čia negalioja, tad poelgis sulaukė nemažai visuomenės dėmesio. Tik šiuokart nuomonių lyderiams gyvybiškai svarbus visuomenės dėmesys nebuvęs malonus. Veikiau smerkiantis ir speičiantis prisiimti atsakomybę.

O čia šast į krūmus ir vėl slepiesi: nuo visuomenėje tvyrančio nerimo dėl trečiosios pandemijos bangos, nuo prognozių apie žaibišką susirgimų šuolį po karantino atlaisvinimo, nuo kasdienės statistikos apie užgesusias gyvybes. Ar tikrai, jei pasislepi, tai ir negalioja?

Svarstau – jei COVID-19 visiems įžūliai ignoruojantiems karantino reikalavimus pasiūlytų sužaisti prisitukinimo žaidimą? Išgyvenimo sąlyga – spėti prisitukinti, kol mirtinas virusas kvėpuoja į nugarą.

Laura SĖLENIENĖ

Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių