Kaimo bendruomenės: karantine ilgimasi gyvo bendravimo

Aut. nuotr.: Lapių gyvenvietė.

Koronaviruso pandemijos laikotarpiu nebeliko gyvo bendravimo – susitikę žmonės paskubomis persimeta keliais žodžiais arba tik mobiliomis priemonėmis pasišneka. Artimos bendrystės, susiėjimų ypač pasigendama kaimuose, kur stipresnės nei miestuose bendrystės tradicijos. Kaimo žmonės pasiilgsta ir kultūros renginių: dabar tik virtualioje erdvėje koncerto pasiklauso ar spektaklį pažiūri. Pastebima tendencija, jog netgi COVID-19 nustota tapatinti su gripu, dauguma jau laukia skiepų. Bendruomenių aktyvistai stengiasi palaikyti žmonių dvasią, siekia padėti pažeidžiamiausiems, o svarbiausia – nukreipti mintis į ateitį. Jau dabar planuojama, ką gražaus, naudingo nuveiks savo gyvenamojoje aplinkoje, kai pandemijos grėsmė aprims.

Lapiškiai senoliai sulaukė dėmesio

„Kai viskas taip suvaržyta, bendraujame, pasitariame telefonu, – sakė Lapių kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Karbauskienė. – Negalėdami prieš šventes surengti vakaronės, kuri suburdavo kaimo žmones, pynėme advento vainikus, kepėme meduolius ir, paruošę dovanėles, saugiai aplankėme 16 senjorų, kurių judėjimas labai apribotas, o kartu negyvenantys vaikai dėl karantino negali jų lankyti.“

Sulaukę bendruomenės atstovų dėmesio pradžiugo senyvi, vieniši kaimo žmonės. Vadinasi, jie rūpi, nėra užmiršti. „Pasiūlėme prireikus kreiptis į mus pagalbos“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Ji geru žodžiu minėjo jaunus vietinės parduotuvės šeimininkus, kurie siūlo pristatyti maisto produktus į namus, ir kaimo žmonės naudojasi šia paslauga. Dabar apsnigtas kaimas – pasakiškai gražus, tačiau reikia valyti gatves, kelius. „Mes patys sniegą valome“, – patikino L. Karbauskienė.

Pasak jos, šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai kartais net beviltiškumas apima, kad taip sunku valdyti koronavirusinės infekcijos plitimą, kaime vis dar pastebi žmonių, nedėvinčių kaukių. „Įspėju pamačiusi“, – sakė pašnekovė. Ji atskleidė, jog koronavirusas buvo užpuolęs šeimą – susirgo ne tik ji, bet ir vyras, dukra, žentas. „Laimei, nesunkiai persirgome, todėl sakau, kad išgijimas buvo kalėdinė dovana“, – apibendrino L. Karbauskienė.

Lapiškiai džiaugėsi „Brožių virtuvės“ iniciatyva sausio mėnesį penktadieniais karšta sočia sriuba vaišinti vienišus kaimo senolius. „Mes paprašėme 18 porcijų – puikiai žinome, kam labiausiai reikia. Senyvi, ligų varginami žmonės ne kasdien išsiverda sriubos, – kalbėjo L. Karbauskienė. – Nuvežus į namus, žmonės dėkojo ne tik už sriubą, bet ir dėmesį. Vienas senjoras angelais mus pavadino.“

Pasak Lapių bendruomenės pirmininkės, visi pasiilgo bendrystės, gyvo bendravimo. „Betgi kol nepasiskiepysime, laisvai nesijausime. Visgi reikia būti pozityviems, raminti save“, – akcentavo pašnekovė.

Netikėjo, kol liga nepriartėjo

Žadeikių bendruomenės pirmininkė Vida Padleckienė kalbėjo, jog pirmą kartą su koronavirusu susidūrus buvo neaišku, kas tai yra. „Dauguma kaimo žmonių jį lygino su gripu, netikėjo šios ligos pavojingumu, juolab kad pavasarį taip neplito, – atskleidė pašnekovė. – Netikėjo, kol jų pačių giminėje neatsirado infekuotųjų, kol nesusirgo artimieji. Vaikai ir vaikaičiai pastaruoju metu nelanko tėvų ir senelių, vadinasi, patikėjo.“ Iš pradžių kai kurie kaimo gyventojai ir būsimus skiepus nuo koronaviruso ignoravo, o dabar, Vidos teigimu, skiepytųsi, kad ir šiandien.

V. Padleckienė, Žadeikių skyriaus bibliotekininkė, bet ši veikla dėl karantino apribota: bibliotekoje lankytojai gali praleisti ne ilgiau nei 10 minučių. Žadeikiškiai užsuka ne tik pasikeisti knygų, pavartyti spaudos, bet ir pasinaudoti internetine bankininkyste, užsiregistruoti pas gydytoją ir pan. „Juk ne visi kaimo žmonės turi kompiuterius, o išmaniųjų telefonų ribotas galingumas. Karantinas apribojo judėjimą, suvaržė kaimynišką bendravimą – labai laukiame jo pabaigos“, – prisipažino V. Padleckienė.

„Esame užgrūdinti – ne tokius dalykus išgyvenome, atsilaikysime ir dabar. Svarbiausia – nenusiminti, būti pozityviems, ramiems“, – „Bangai“ tvirtino Girkalių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Gražina Bakevičienė. Jos teigimu, gyvenimas kaime nesutriko, tik ne toks intensyvus kaip anksčiau. „Svarbu, kad veikia parduotuvės. Trikdo, jog negalime prie jūros artimesniu keliu nuvažiuoti – gausi baudą, kirtęs Palangos savivaldybės teritoriją, – dėstė pašnekovė. – Mūsų kaimo žmonės laikosi karantino taisyklių, neužsidėję kaukės kojos iš namų nekelia. Visus pažįstame ir esame pasiruošę bet kam padėti ištikus bėdai. Nors esame apriboti, tačiau dabar džiaugiamės gražia žiema.“

Venckiškių mintys – apie ateitį

Venckų kaimo bendruomenės žmonės nusprendė pasinaudoti rajono Savivaldybės pasiūlymu prisidėti prie dalies biudžeto skirstymo ir patiems spręsti, kokią iniciatyvą įgyvendinti, kad viešosios erdvės būtų dar patrauklesnės. Įtemptu pandemijos laikotarpiu tai padeda atsikratyti slogių minčių, skatina galvoti apie ateitį.

Pasak seniūnaitės, Venckų filialo bibliotekininkės Aušros Demenienės, kiekvienas gyventojas savaip myli Venckų kaimą ir juo rūpinasi. Taigi, kokią idėją pasiūlyti, svarsto visi, netgi tie, kurie emigravę ar išvykę kitur gyventi, bet nenutraukę ryšių su savo artimaisiais. A. Demenienė palaiko ryšius su septyniais į užsienį uždarbiauti išvykusiais venckiškiais. „Mes jų neišbraukėme iš sąrašų, nes gi tik laikinai išvykę, – dėstė ji. – Taip pat ir žmonių, kurie čia nebegyvena, bet lanko kaime gyvenančius tėvus, brolius, seseris.“

Paklausti, ko reikėtų Venckų kaimui, neretai žmonės ištaria, jog čia nieko netrūksta, čia viskas gražu. A. Demenienė vis tiek siūlo gerai pagalvoti, ką dar naudingo, funkcionalaus reikėtų padaryti kaime – neįgyvendinamų dalykų nėra. Ir pasukę galvas žmonės netikėtai atranda, ką dar būtų galima padaryti savo kaime. Štai dvi senbuvės susirūpinusios, jog nuo Vilhelmo kanalo pusės reikėtų keliuką bent 200 metrų patvarkyti, kažkuo užpilti, kad nedulkėtų, nes dulkės užkloja jų sodybas.

Jaunimas pageidauja įrengti svyruoklines sūpynes, vaikų žaidimų aikštelę papildyti muziką skleidžiančiais įrenginiais, įsigyti treniruoklį-dviratį. Kiti nori išlyginti futbolo aikštelę – pavojinga joje pargriūti. Krepšinio aikštelė išbetonuota, bet danga jau ištrupėjusi, o kažkas pageidauja Venckuose turėti sporto salę. Bendruomenės žmonių amžius įvairus, todėl ir poreikiai skiriasi.

Bendruomenės pirmininkui Augeniui Demeniui prašnekus apie šalia jaukios bendruomenės aikštelės esantį priešgaisrinį vandens rezervuarą, kuris prašosi tvarkomas, žmonės tam pritaria. „Juk šioje viešojoje erdvėje šiltuoju metu vyksta renginiai, susirinkimai, tai svarbi kaimo bendruomenei vieta. Pagal savo galimybes mes tvenkinį tvarkėme, tačiau išvalyti dugną, sutvarkyti šlaitus reikia lėšų, – kalbėjo A. Demenienė. – Turime skubėti siūlyti idėjas, kurias apsvarstę teiksime rajono Savivaldybei. Tai padaryti reikia iki sausio 31 dienos.“

Taigi, venckiškiai stengsis pasinaudoti Klaipėdos rajono savivaldybės kvietimu iki šio mėnesio pabaigos teikti pasiūlymus dalyvaujamajam biudžetui. Iš viso įvairioms laimėjusioms idėjoms įgyvendinti bus skirta 300 000 eurų. Tai nauja galimybė mūsų rajone, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms gerinti. Reikalavimus atitinkantys projektai kovo mėnesį bus pateikti viešai atrankai – balsavimui.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr. (iš „Bangos“ archyvo)