• 8 rugpjūčio, 2022
|

Karantino metu – laisvalaikis ir mokymasis internetinėje erdvėje

Jaunuoliai nerimauja dėl padažnėjusių patyčių ir nukeltų egzaminų

Beveik prieš mėnesį prasidėjęs karantinas gana stipriai smogė ne tik verslui, bet ir moksleiviams. Paankstintos atostogos, naujas, nuotolinis mokymasis bei nežinia dėl brandos egzaminų jaudina jaunuolius. Viena stipri mokymosi nuotoliniu būdu pasekmė – į internetinę erdvę persikėlusios patyčios, keliančios baimę ir nepasitikėjimą savimi. Kaip šioje įtemptoje situacijoje jaučiasi jaunuoliai?

Produktyvios atostogos

Prasidėjęs karantinas į jaunuomenės gyvenimą įnešė daugybę pokyčių, tarp jų – paankstintas atostogas, kurias moksleiviai praleido ir ilsėdamiesi, ir ruošdamiesi nuotoliniam mokymui, prasidėjusiam kovo 30 dieną. Socialinių tinklų platformose „Instagram“ ir „Tik tok“ mirguliavo jaunuolių filmuoti laisvalaikio praleidimo būdai, tarp jų ir naujos kalbos mokymasis, ir kepiniai, ir vertų žiūrėti filmų sąrašai. Štai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė Solveiga Danielkutė džiaugiasi turiningai praleistomis atostogomis, tačiau akcentuoja, jog iš pradžių jautė šoką dėl netikėtų pasikeitimų: „Visas dėmesys tuo metu jau krypo į artėjantį dailės egzaminą ir kalbėjimą, atsirado ir nerimas, kad situacija rimtesnė nei manėme. Pradėjau skaityti 4 knygas, pasirašiau kalbėjimą, padėjau darbuotis namie, mėgavausi geru oru.“

Savanoris Paulius Trakšelis pasakoja, jog apsidžiaugė atostogomis, nes puikus laikas šiek tiek daugiau dėmesio skirti sau. „Po kelių dienų ši mintis dingo ir pasikeitė – per daug laiko sau, reikia pasižmonėti, bet tai yra draudžiama. Pirmosios dienos bėgo greitai, o kuo tolyn, tuo labiau diena prailgdavo, tai savo laisvalaikį užimu skaitymu, loginiais uždaviniais, dėlionėmis“, – atostogų ypatumais dalijasi moksleivis. Pomėgiais karantino metu užsiima ir dvyliktokas Lukas Rimkus, teigiantis, jog nenustebo atostogomis, nes atidžiai stebėjo koronaviruso plitimą Europoje. „Tai buvo tik laiko klausimas. O per šias savaites netinginiavau – pakartojau medžiagą, kuri jau anksčiau išeita mokykloje, dariau ankstesnių metų egzaminų užduotis, bet, žinoma, skyriau laiko ir pomėgiams“, – akcentuoja jaunuolis.

Jaunimo tarybos narė Anelė Dromantaitė taip pat nenustebo paskelbtomis atostogomis, dar prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną domėjosi padėtimi pasaulyje, tačiau jaudino daugybė klausimų. „Tada jaučiausi tikrai neramiai, gąsdino tas faktas, jog pandemija pasiekė ir mus, – pasakoja abiturientė pridurdama, jog stengėsi į viską žvelgti pozityviai, tad leido sau ir pailsėti. – Net keista iškristi iš man įprasto greito tempo, nuolatinio skubėjimo ir pilno kalendoriaus. Tikrai tapau mažiau produktyvesnė, per visas medijas transliuojamos gąsdinančios žinutės sunkiai leido susikoncentruoti į saviugdą, atsiradus daugiau laisvo laiko, bet visgi pavyko į rankas paimti elektroninę knygą ir pradėti domėtis programomis internete, kurios bent šiek tiek papildytų nuotolinį mokymąsi.“

Nuotolinis mokymasis – iššūkis

Visi moksleiviai sutiko, jog pirmosios nuotolinio mokymosi dienos buvo nelengvos tiek jiems, tiek mokytojams – strigo pagrindinės susisiekimo priemonės, kilo daugybė klausimų dėl pamokų vykdymo, mokymosi krūvis buvo didelis. Vis dėlto per dvi savaites situacija pasitaisė į gera, o savarankiškas darbas išmokė planuoti laiką. Tai akcentuoja ir moksleivė S. Danielkutė: „Reikėjo daug įdirbio, kad įsivažiuočiau ir suspėčiau daryti darbus, bet gana greitai viskas normalizavosi. Svarbiausia kasdien kažką pasidaryti, tada ir tų darbų nesusikrauna labai daug.“ Jai pritaria ir abiturientas L. Rimkus teigdamas, jog ir anksčiau daug laiko mokslams skyrė namuose. „Man tai nebuvo didžiulis šokas, kaip galėjo būti kitiems mokiniams, nes nėra šalia mokytojo, kuris patartų, paaiškintų sudėtingą temą. Nors ir vyksta „online“ pamokos ir galima parašyti mokytojui, tačiau tai nėra tolygu įprastai pamokai klasėje“, – skirtumus dėsto moksleivis.

Abiturientė A. Dromantaitė įvardijo ir motyvacijos stoką mokytis nuotoliniu būdu. „Labai blaškė aibė mokytojų naudojamų programų, prieš kiekvieną pamoką reikėdavo panaršyti po užrašus arba klausinėti draugų, kaip išvis pasiekti mokytoją. Tačiau labai smagu, kad klasių vadovai, mokinių prezidentūra bendravo su gimnazistais, išklausė juos, kas ir yra svarbiausia, norint užtikrinti gerą nuotolinio mokymosi kokybę“, – apie daug kantrybės reikalavusį procesą kalba gimnazistė.

Jaunuoliai teigė suprantantys, kodėl ilgai mąstyta apie įvairius brandos egzaminų scenarijus. „Kadangi aš noriu stoti į užsienio (Didžiosios Britanijos) universitetą, man egzaminai yra labai svarbūs ir nulems, kuriame pasaulio taške būsiu po kelių mėnesių (žinoma, jei pasaulyje nuslūgs COVID-19 viruso banga). Mano nuomone, egzaminai yra reikalingi, nes be jų atsirastų dar daugiau nežinomybės – kaip tada reikėtų vykdyti stojimus į Lietuvos aukštąsias mokyklas?“ – mąsto abiturientas L. Rimkus pridurdamas, jog atsižvelgiant tik į metinius kyla kita opi problema – ar tai objektyvus būdas įvertinti pasiekimus dėl mokyklų mokymosi lygio. Gimnazistai įvardija kai kurias egzaminų laikymo vasarą problemas, kai dėl karšto oro sunku susikaupti, dėl karantino kylančios emocinės sveikatos problemos. „Man liūdna, kad neturėsiu paskutiniojo skambučio, tikriausiai ir išleistuvių, liūdna, kad ši vasara bus labai trumpa. Džiaugiuosi, kad pagaliau gavome bent kokios informacijos ir bent šiek tiek galime išsilaisvinti iš nežinios. Daugumos abiturientų planai žlunga, esame nežinioje dėl savo ateities, nebegalėsime užsidirbti pinigų pragyvenimui studijų metu, nežinome, kaip ši situacija paveiks mūsų rezultatus, nežinome, ar mokantis nuotoliniu būdu mums pavyks išlaikyti egzaminus, nežinome, ar pavyks studijuoti specialybę, apie kurią jau seniai svajojame, ir tai gąsdina“, – realią situaciją vertina A. Dromantaitė.

Patyčios internete – opi problema

Patyčios socialinių tinklų platformose gyvuoja ilgai, tačiau jos ypač suintensyvėjo perkėlus mokymąsi į internetinę erdvę. Drąsūs jaunuoliai platina nuotraukas, trukdo pamokas, svaidosi necenzūriniais žodžiais. Tai atkreipė ir teisėsaugos dėmesį. Dvyliktotė Solveiga įvardija patyčių gausumą pamokų metu: „Jau vien tai, kad daug kas nenori įsijungti kamerų, nes bijo, jog bus padarytos ir platinamos nuotraukos ar filmuojama, yra labai liūdna. Neįsivaizduoju priemonės, kuri galėtų sustabdyti internetines patyčias, nes tam reikia pačių žmonių sąmoningumo ir pagarbos.“ Jai pritaria ir A. Dromantaitė, teigianti, jog iniciatyvos turėtų imtis mokyklos bendruomenė, mokytojai, mokiniai, tėvai, administracija. „Mokykla galėtų paskelbti aiškią informaciją tiek mokytojams, tiek mokiniams, kur reikia kreiptis, norint pranešti internetinių patyčių atvejį, taip pat, manau, būtų naudinga mokytojus supažindinti su programomis ir programų funkcijomis, kurias naudojant mokytojai galėtų nepriimti pašalinių žmonių į vaizdo pamokas, neleistų mokiniams rašyti įžeidžiančių komentarų“, – pasakoja gimnazistė.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių