Karo nepalaiko, bet rusiškais maisto papildais prekiauja

Pasaulis pasmerkė brolžudišką Rusijos karą Ukrainoje, pritaikė ekonomines sankcijas. Mūsų šalis demonstruoja nedviprasmišką poziciją šiuo požiūriu. Visuomenė jautriai reaguoja į tai, kas rusiška. „Bangos“ skaitytojai piktinasi, jog kai kuriose parduotuvėse Gargžduose prekiaujama rusiškais vitaminais, tabletėmis ir kitkuo. Prekiautojai tvirtino turintys tam leidimą.

Leidimą turi
Užsukę į „Bangos“ redakciją skaitytojai negailėjo piktų žodžių prekiautojams rusiškomis prekėmis, tarp jų nereceptiniais vaistiniais preparatais. Gargždų vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Kaštonas“ ant prekystalių, lentynose pilna rusiškų tablečių, vitaminų, sirupų, tepalų nuo visokių negalavimų.
„Tai ne vaistai – maisto papildai, – teisinosi pardavėjos. – Ir prekiaujame ne vien rusiškais, bet ir latviškais, ukrainietiškais, čekiškais, vengriškais ir kitose šalyse pagamintais. Turime sutartį su tiekėjais ir mums atveža. Prieš savaitę gavome paskutinę siuntą. Nesame tokie turtingi, kad atsisakytume.“
Pardavėjos tvirtino, jog šių prekių reikia dėl apyvartos. Pirkėjai sprendžia, pirkti ar ne. Jos pastebėjo, kad netoliese yra krautuvėlė, kurioje dar daugiau šių rusiškų prekių.
Klaipėdos rajono Gragždų vartotojų kooperatyvo direktorės pavaduotoja Rima Strazdauskienė „Bangą“ patikino, jog parduotuvėje „Kaštonas“ prekiaujama maisto papildais turint tam leidimą. Pagal sutartis juos tiekia UAB „Baltkos“ ir UAB „Elevita“. „Prekiauti įvairių gamintojų papildais įstatymai nedraudžia“, – dėstė R. Strazdauskienė.

Sulaukia pretenzijų
Parduotuvėlės, kurioje taip pat prekiaujama rusiškais medikamentais, Gargždų turgaus pašonėje reikia paieškoti, nes ant durų nėra jokios reklamos. Tik įėjęs į vidų pamatai lentynoje, ant prekystalio sukrautas tabletes, vitaminus, tepalus, kurių dauguma rusiški. Savininkas neslėpė, jog anksčiau čia buvo visos lentynos jų prikrautos, o dabar šių vietoje – batai, kvepalai. Tačiau dar ne visas rusiškas prekes pardavė – yra iš ko rinktis ir dabar.
„Žmonės tebeieško rusiškų vaistų, bet tiek nebeperka, kaip iki karo. Dabar kai kurie pirkėjai kabinėjasi, kad rusiškais maisto papildais, vitaminais prekiauju, – prisipažino pardavėjas. – Ne, aš nepalaikau Rusijos karo Ukrainoje, bet negaliu išmesti prekių, į kurias daug investavau. Aš juk turiu šeimą. Nuolaidą padaryčiau tam, kas visus iš manęs nupirktų. Tiekėjai ir dabar siūlo šių prekių, bet mes nebeužsisakome. Kai jas parduosime, čia bus tik batai ir kvepalai.“
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM atstovė spaudai Aistė Tautvydienė „Bangos“ redakciją patikino, kad prekyba vaistiniais preparatais yra licencijuojama veikla. „Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išduoda licencijas šiai veiklai vykdyti ir prižiūri šių asmenų atitikimą teisės aktams. Prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali ir užtraukia LR administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Taigi ir vaistų pardavėjas, ir jų pirkėjas daro pažeidimą. Nelegalią veiklą prižiūri policija. Vadovaujantis Farmacijos įstatymo 8 str. 1 d., Lietuvoje galima platinti tik registruotus vaistinius preparatus“, – teigė A. Tautvydienė.
Pasak jos, kai kurių nereceptinių vaistų nuo 2019 m. galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose, t. y. parduotuvėse ir degalinėse. Tačiau ten galima prekiauti ne visais vaistais, o įtrauktais į specialų sąrašą. Jis skelbiamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje, skiltyje „Svarbi informacija“.

Virginija LAPIENĖ