Keturi keliai į pedagogiką: apie pašaukimą, studijas ir ateities viziją
Šiandien kalbamės su keturiomis būsimomis pedagogėmis, gaunančiomis Klaipėdos rajono savivaldybės skiriamą stipendiją – Rūta FETINGYTE, trečius metus studijuojančia Vytauto Didžiojo universitete pagal specialiosios pedagoginės pagalbos logopedijos programą, Živile DARGYTE, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos STEAM pasirenkamojo dalyko (biologijos, technologijos) pedagogikos studente, Ugne LABOKAITE, II kurso Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos specialiosios pedagoginės pagalbos logopedijos programos studente ir Raminta KUPRYTE, II kurso Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos STEAM pasirenkamojo dalyko (matematika, informatika) pedagogikos studente.
Kiekviena jų pasirinko skirtingą, tačiau glaudžiai su vaikų ugdymu susijusią sritį. Kviečiame susipažinti su jų mintimis apie tai, kas skatina rinktis mokytojo kelią, su kokiais džiaugsmais ir iššūkiais susiduriama studijose ir kokią ateities mokyklą jos svajoja kurti.
Savivaldybės stipendija – stiprus palaikymas
– Klaipėdos rajono savivaldybės stipendija – ką ji jums reiškia? Ar jaučiatės, kad ji padeda oriau studijuoti ir labiau susitelkti į mokslus?
Rūta: Klaipėdos rajono savivaldybės stipendija mane dar labiau skatina mokytis, įgyti dar daugiau žinių ir su jomis visomis sugrįžti į Klaipėdos rajoną. Tai, manau, labai puikus būdas pritraukti pedagogus į gimtuosius ar mažesnius rajonus, kuriuose trūksta mokytojų.
Živilė: Dėl gaunamų stipendijų esu visiškai nepriklausoma nuo tėvų finansinio palaikymo, man nereikia turėti darbo ir galiu susikoncentruoti į mokymąsi ir savo pažymius.
Ugnė: Papildomos lėšos bei žinojimas, jog grįžusi po studijų turėsiu darbo vietą, motyvuoja. Tačiau stengiuosi į tai dabar nesitelkti, o gautas pajamas atsidėti, kurios, manau, leis man ateityje oriau gyventi.
Raminta: Esu labai dėkinga Klaipėdos rajono savivaldybei už suteiktą stipendiją, nes ji leidžia man visiškai susitelkti į studijas ir nesijaudinti dėl finansinių iššūkių. Be to, ši parama suteikia tvirtą pagrindą pradėti profesinį gyvenimą po studijų, kai tapsiu pedagoge.
– Ar matote save kaip ateities mokytoją Klaipėdos regione ar kitur Lietuvoje?
Rūta: Taip, tikrai matau save Klaipėdos rajone. Labai tikiuosi, jog baigus studijas pavyks sugrįžti ir pasidalinti naujomis žiniomis ir metodais.
Živilė: Labai tikiuosi, jog grįšiu mokyti ne tik į savo rajoną, bet ir į kurią nors iš savo buvusių mokyklų.
Ugnė: Taip, matau, bet dar per daug apie tai negalvoju, kol nesu baigusi studijų.
Raminta: Baigusi studijas tikiuosi grįžti ir išmėginti darbą savo buvusiose mokyklose. Noriu pamatyti tas erdves mokytojo akimis ir perteikti mokiniams tą pačią šilumą bei palaikymą, kokį pati buvau gavusi.
Mokiniams: nebijokite klysti
– Ką pasakytumėte mokiniams, kurie vis dar svarsto, bet nedrįsta rinktis pedagoginių studijų kelio? Kaip juos padrąsintumėte?
Rūta: Pasakyčiau – nebijokite išbandyti, o tokią galimybę man suteikė Būsimųjų pedagogų klubo veiklos. Pradžioje gali atrodyti baisu prisiimti atsakomybę, bet reikia pažvelgti ir iš tos pusės, jog tavo darbai kitiems atneš džiaugsmą, pažangą ir geresnius rezultatus. Matyti, jog tavo darbai atneša kitiems pažangą, kelia ypatingą džiaugsmą.
Živilė: Patarčiau atsižvelgti į savo asmenines savybes: ar jums patinka dirbti su vaikais, ar esate kūrybiški, kantrūs, palaikantys. Jeigu taip, tai ši sritis jums tiktų. Jei dvejojate dėl studijų sunkumo, nesijaudinkite – studijos nėra sunkios, tačiau reikalaujančios daug laiko.
Ugnė: Jei pasąmonėje kirba mintis apie pedagogo profesiją, rekomenduočiau prisijungti prie Būsimųjų pedagogų klubo ir išbandyti save šioje srityje. Daug laiko tai neatims, o jei ir nepatiks, tai bent bus įsitikinę, jog tai ne jų kryptis.
Raminta: Pirmiausia rekomenduočiau prisijungti prie Būsimųjų pedagogų klubo veiklų, nes tai suteikia galimybę pažvelgti į mokytojo darbą iš naujos perspektyvos. Jei vis dar nesijauti įsitikinęs, kodėl gi nepakalbėjus su savo mėgstamiausiu mokytoju? Suprantu, kad studijų pasirinkimas gali kelti stresą, tačiau nebijok klysti – šie sprendimai nėra galutiniai.
Suteikia įvairios patirties
– Kuo pedagoginės studijos jus pačias praturtina kaip asmenybes, ne tik kaip būsimas specialistes?
Rūta: Jau trečius metus studijuodama logopediją pastebiu, kad tapau dar atviresnė, empatiškesnė ir labiau vertinu kiekvieno žmogaus unikalumą. Studijos ne tik suteikia žinių, bet ir ugdo kantrybę, kūrybiškumą, gebėjimą įsiklausyti.
Živilė: Pačios studijos suteikia man patirties bendraujant su įvairiais žmonėmis, skatina būti socialesnę, labiau bendraujančią, ugdo mano kruopštumą, kūrybiškumą, kantrybę, kritinį ir loginį mąstymą.
Ugnė: Mano studijų kryptis – specialioji pedagoginė (logopedinė) pagalba – gilina žinias apie psichologiją, vaikų raidą, žmonių teises. O tokie dalykai, manau, įdomūs ir praturtinantys žiniomis apie mus pačius, mūsų aplinką, mūsų elgseną.
Raminta: Kiekviena paskaita apie pedagogiką ar emocinį intelektą padeda gilinti savęs pažinimą – suprantu, kaip svarbu gebėti atpažinti bei valdyti emocijas, bendrauti konstruktyviai. Klausydama paskaitų geriau suprantu kitų žmonių poreikius, jausmus ir motyvacijas.
– Ar jau svajojate apie savo, kaip mokytojo/švietimo pagalbos darbuotojo, karjerą? Kaip įsivaizduojate pirmąsias darbo dienas mokykloje?
Rūta: Ne tik svajoju, bet jau ir dirbu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kaip logopedė. Labai smagu, jog švietimo įstaigos sudaro galimybes studentams pradėti eiti savo profesiniu keliu anksčiau. Žinoma, pirmos dienos buvo šiek tiek neramios, bet su kitų specialistų pagalba viskas yra išsiaiškinama ir suprantama.
Živilė: Tiesą sakant, šiek tiek nerimauju dėl pirmų dienų. Bijau ne dėl mokinių, o dėl kitų mokytojų, nes, kiek girdėjau, konkurencija yra stipri. Taip pat kyla baimės dėl mokinių tėvų. Tačiau, nepaisant visko, labai laukiu, kol pradėsiu dirbti.
Ugnė: Taip, natūralu, jog tenka apie tai susimąstyti. Manau, teks susidurti su iššūkiais, bet bendradarbiavimas su tėvais, kitais pagalbos specialistais bei, tikiuosi, palaikymas iš kolektyvo leis viską sklandžiai įveikti ir „įsivažiuoti“ į darbo aplinką.
Raminta: Tiesą pasakius, jaučiu baimę pradėti dirbti su mokiniams, nes man atrodo, kad dar nesu tam pakankamai pasirengusi. Labai laukiu praktikos ir tikiuosi, kad ji padės įveikti šią baimę. Suprantu, jog pirmieji žingsniai nebus lengvi, tačiau tikiu, kad su kolegų palaikymu pavyks juos sėkmingai įveikti.
Galimybė palikti pėdsaką
– Kokios asmeninės savybės, jūsų manymu, yra svarbiausios šiandieniniam mokytojui? Kurias jaučiatės turintys, o kurias dar norėtumėte ugdyti?
Rūta: Manau, kad ypač svarbios yra kantrybė, empatija, kūrybiškumas ir gebėjimas prisitaikyti. Taip pat svarbu gebėti išklausyti ir rasti tinkamiausią kelią prie kiekvieno vaiko. Aš pati jaučiuosi esanti empatiška, atkakli ir atsakinga. Norėčiau dar labiau ugdyti kantrybę bei pasitikėjimą savimi.
Živilė: Svarbiausi bruožai – kūrybiškumas, kantrybė, palaikymas, supratingumas ir gebėjimas valdyti padėtį stresinėse situacijose.
Ugnė: Vienos svarbiausių – kantrybė, gebėjimas sudominti mokinį, mokėti prie jo prieiti bei nuolatinis noras pačiam domėtis, tobulėti.
Raminta: Manau, kad svarbiausios yra empatija, kantrybė, gebėjimas aiškiai perteikti žinias, kūrybiškumas ir lankstumas. Savo stiprybėmis laikau gebėjimą bendradarbiauti, klausytis ir priimti įvairias nuomones. Vis dėlto dar norėčiau labiau ugdyti pasitikėjimą savimi bei gebėjimą drąsiai stoti prieš klasę.
– Jei reikėtų vienu sakiniu įkvėpti jauną žmogų pasirinkti mokytojo kelią – ką jūs pasakytumėte?
Živilė: Mokytojų atsakomybė yra didelė, jie ugdo visą visuomenę, jie yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl svarbu, jog ši profesija taptų paklausi.
Raminta: Mokytojo darbas – tai galimybė kiekvieną dieną palikti pėdsaką kitų gyvenime ir kartu nuolat augti pačiam.
Rūta: „Ateitis – mokyklos mokytojo rankose“, – rašė rašytojas Viktoras Hugo.
Audronė MIKALOČIENĖ
Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkė-profesinio orientavimo koordinatorė, Būsimųjų pedagogų klubo vadovė
Asociatyvi nuotr.
