Kirvio darbai
Paknopstom. Taip ekspertai apibūdina dabartinės valdžios skubotas pastangas atlikti dar prieš Seimo rinkimus duotus pažadus: įvesti tvarką mokesčių sistemoje, pakeisti nekilnojamojo turto mokestinę bazę, kuri esą turi būti teisingesnė, lankstesnė ir labiau nukreipta į turtingųjų sluoksnį. Tačiau pastebima, kad taip, kaip ir studentams prieš egzaminą, taip ir Vyriausybei pritrūko vienos nakties, kad tie mokesčių įstatymų pakeitimai atitiktų visuomenės lūkesčius.
„Mokesčiai – menas nupešti žąsį, kad būtų kuo daugiau plunksnų ir kuo mažiau šnypštimo. Dabar visuomenė šnypščia, bet plunksnos nė vienos“, – LRT forume pirmadienį samprotavo ekonomistas, beje, buvęs šios kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas, kuris ne pats sugalvojo šią taiklią frazę. Ją pasiskolino iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV finansų ministro Jeano Colberto. Ši Prancūzijos ministro įžvalga tinka ir mūsų laikais: politikams nuolat iškyla noras įvesti ir kuo teisingesnę, ir kuo efektyvesnę mokesčių sistemą. Deja, ekonomistai vieningai pritaria, kad mokesčių reforma turėjo būti padaryta dar šios Seimo kadencijos pradžioje, dabar „medaus mėnuo“ jau praėjęs.
Šiuo metu planuojama mokesčių sistemos reforma daroma ypatingu metu: pasaulyje siaučiant ne tik finansų krizei, bet ir siaubingiems karams, be to, yra aiškios didelio masto ekonomikos augimo sulėtėjimo nuotaikos. Todėl šalia efektyvumo ir teisingumo šios reformos rengėjai susiduria su kur kas žemiškesne problema: skubia valstybės pajamų ir išlaidų balansavimo būtinybe. Apie tai aiškiai prabilo premjerė I. Šimonytė pristatydama ateinančių metų biudžetą. Ministrė pirmininkė jį pavadino saiko biudžetu. Tik detaliau nepaaiškino, koks bus saiko matas, kokioms socialinėms grupėms jis bus taikomas. Pesimizmui už akių siekia užbėgti finansų ministrė G. Skaistė, 2024 m. biudžetą pavadinusi „žmonių biudžetu“. Esą jo rengėjai daug dėmesio skyrė gyventojų pajamų didinimui – papildomus 1,7 mlrd. eurų. Šias išlaidas sudarys dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas. Minimalų mėnesinį atlyginimą ketinama kelti iki 942 eurų neatskaičius mokesčių, vidutinę senatvės pensiją – iki 644 eurų. Taip pat iki 96,25 euro didinami vaiko pinigai. Perskaitę šiuos biudžeto metmenis turėtume jaustis lyg pas Dievą užantyje, kur šilta, jauku ir saugu. Kitos biudžeto eilutės atveria akis ne į tokį šviesų rytojų. Mat Lietuvos biudžetas negali peržengti ES Mastrichto kriterijaus, įpareigojančio valstybes neviršyti 3 proc. deficito. O mes jau esame prie „raudonos linijos“ – mūsų deficitas 2,9 proc. Deja, išliekant dideliam ekonominiam ir geopolitiniam neapibrėžtumui, kyla ir rizika, jog Mastrichto kriterijus bus peržengtas, pavyzdžiui, jei ekonomika augs vangiau, nei prognozuojama savo ekonominės raidos scenarijuje.
Po ateinančių metų biudžeto projekto pristatymo netrūko išlįsti paknopstom sukurpti mokesčių reformos įstatymai, vienas jų – visuomenę itin priešinantis Nekilnojamojo turto mokestis. Jis buvo svarstomas nuo pat Vyriausybės darbo pradžios, tačiau, kai išvydo dienos šviesą, tai, pasirodo, kad toks projektas – tarsi kirvio darbas. Gali būti, kad po tokių „pataisymų“ vėl išloš tie, kurie turi brangų nekilnojamąjį turtą didmiesčiuose, o regionuose žmonėms teks mokėti daugiau. Net dabartinės Seimo valdančiosios daugumos koalicijos partnerei ekonomikos ir inovacijų ministrei A. Armonaitei šiomis dienomis užvirė kraujas taip, kad ji viešai atsikirto premjerei, kad nebalsuosianti už tokius pakeitimus, kurie blogins Lietuvos gyventojų ekonominę padėtį. Ji turėjo galvoje ir kitus mokesčius, kurie privalomai turi būti peržiūrėti dėl Vyriausybės duotų mokestinių pažadų mainais į popandeminę paramą.
Ministrės ir premjerės viešas apsižodžiavimas priminė muilo operas, ir tik vienas dalykas pozityvus, kad pritraukė dėmesį net tų, kurie nesidomi politika. Bent mūsų abejingieji bendrapiliečiai susidomėjo, nes gi skandaliukai mūsų žmonėms patinka. Gerai dar tai, kad moksleiviai televizoriaus nežiūri, nes sunku juos būtų įtikinti, kad patyčios yra blogis. Pasirodo, tokia yra mūsų aukščiausios valdžios bendravimo norma. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama viešą susikirtimą, atskleidė, kad „politika nėra gerų mergaičių pensionas“. Tad nėr ko čia jaudintis: rietenos itin tinka ir jos, pasirodo, padeda spręsti valstybės reikalus.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
