Klaipėdietis nuteistas už vaikų pornografijos laikymą ir platinimą
Skaitmeninė erdvė, kurioje nusikaltimai dažnai slepiasi po anonimiškumo šydu, dar kartą priminė, kad jokios ribos čia iš tiesų neegzistuoja. Klaipėdos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje 1996 metais gimęs uostamiesčio gyventojas S. K. kelerius metus savo įrenginiuose kaupė ir peržiūrėjo neteisėtą vaikų išnaudojimo turinį, o vieną tokį failą paskelbė internete. Šis įvykis iškilo į dienos šviesą tik dėl tarptautinės institucijos perspėjimo.
Siūlo galas – uostamiestyje
Teismas nustatė, kad S. K. nuo 2021 metų gruodžio iki pat šių metų birželio savo nešiojamame kompiuteryje ir dviejuose mobiliuosiuose telefonuose sistemingai parsisiųsdavo, saugodavo ir peržiūrėdavo pornografinio turinio medžiagą, kurioje vaizduojami nepilnamečiai. Tyrimo duomenimis, 2025 metų birželio 1 dieną klaipėdietis per „Discord“ platformą įkėlė vieną tokio turinio bylą, pateikdamas ją viešai per savo naudotą paskyrą. Šis įkėlimas vėliau identifikuotas kaip tarptautinių institucijų perspėtas incidentas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras pranešė apie iš Lietuvos IP adreso į „Discord“ pateiktą galimai neteisėto turinio failą. Gavus duomenis ir atlikus kratas S. K. gyvenamojoje vietoje, jo įrenginiuose aptikta daugiau nei keturios dešimtys neteisėto turinio vaizdo failų. Ekspertai juos įvertino ir patvirtino, kad šiuose įrašuose vaizduojami tiek mažamečiai, tiek kiti nepilnamečiai asmenys pornografinėse situacijose.
Be vaizdo medžiagos, tyrėjai nustatė ir su kaltinamuoju susijusią „Discord“ paskyrą, kuri buvo naudojama neteisėtam failui įkelti. Ryšio duomenys, IP adresai ir techniniai įrašai patvirtino, kad būtent S. K. įrenginys buvo šio įkėlimo šaltinis.
Kaltės neneigė
Baudžiamąją bylą užsidirbęs S. K. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad neteisėtu turiniu domėtis pradėjo dar prieš keletą metų. Jis pripažino tiek failų laikymą, tiek vieno jų skelbimą internete.
Vyras negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl ėmė domėtis būtent vaikų pornografija, svarstė, gal jam patiko jaunas amžius. Dažniausiai pornografinio turinio vaizdo įrašų, nuotraukų, kuriuose vaizduojamas vaikas, jis rasdavo „Telegram“ programoje, taip pat rasdavo pagal tam tikrų raidžių raktinį junginį. Duodamas parodymus teigė, kad būdavo, jog, peržiūrėjus vaizdo įrašus ar nuotraukas, šie išsisaugodavo automatiškai, tačiau esą ne sykį buvę ir taip, kad vaizdo medžiagą jis ir parsisiųsdavo.
Kaltinamasis teigė, jog gailisi taip elgęsis ir tvirtino, kad po kratos nebežiūri tokio pobūdžio medžiagos. Sakė, jog yra radęs nuolatinį darbą, todėl prašė jam skirti laisvės apribojimą, leidžiant dirbti bei įpareigojant išbūti namuose nustatytu laiku.
Apribojo laisvę
Bylą išnagrinėjęs ir baudžiamuoju įsakymu ją užbaigęs teismas konstatavo, kad kaltė įrodyta tiek S. K. prisipažinimu, tiek ekspertų išvadomis ir techniniais duomenimis. Teisėjo vertinimu, kaltinamojo elgesys buvo sistemingas ir tęsėsi ilgą laiką, o rastos medžiagos kiekis ir pobūdis patvirtina nusikaltimo pavojingumą. Teismas pabrėžė, kad vaikų pornografijos įgijimas, laikymas ir platinimas prisideda prie realaus nepilnamečių išnaudojimo ir yra viena iš sunkiausių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš vaikus.
Baudžiamasis kodeksas už tokio pobūdžio nusikaltimus numato laisvės atėmimą iki penkerių metų, tačiau dėl kaltinamojo prisipažinimo, bendradarbiavimo ir supaprastinto proceso teismas taikė švelnesnę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Klaipėdiečiui išaiškinta, jog nesutikdamas su tokia bausme jis turi teisę prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tuo nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Gintarė KARMONIENĖ
