• 8 rugpjūčio, 2022
|

Koks gyvenimas abiturientų laukia po mokyklos?

Vieną vakarą pagalvojau, kaži kaip sekasi buvusiems abiturientams kurti savo gyvenimą. Supratau, kad galiu jų paklausti ir po to parašyti straipsnį. Rašant nerimas aprimo, nes iš tikrųjų nėra ko bijoti. Viskas mūsų rankose ir tik nuo mūsų priklauso, kaip tą ateitį kursime. Kalbinau tris buvusius Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientus: Giliją Šneiderytę, Matą Vilimą ir Beatričę Srėbaliūtę.

Metus leidžia be studijų

Buvusi abiturientė Gilija priėmė sprendimą metus praleisti be studijų: „Teko rasti kitą veiklą, kuria užsiimčiau. Į užsienį pabėgti nepavyko, tad šiuo metu dirbu Vilniuje.“

Mergina teigia, jog vienas kebliausių klausimų – ar planuoja studijuoti. Jos sprendimui įtakos turėjo įvairiausi veiksniai: „Vieną tikrai žinau – pasirinkti, ką studijuoti, aš tikrai nebuvau pasiruošusi, kad ir kiek buvo stengtasi ir išlieta ašarų, o mokytis, „nes reikia popieriaus“, man atrodo didžiausia kvailystė.“ Gargždiškė pataria, jog reikia kuo labiau įsiklausyti į save, o įgyti aukštąjį mokslą niekada nebus per vėlu.

Gilija, paklausta, ko palinkėtų dabartiniams moksleiviams, atsako, kad galima išsiųsti begalę palinkėjimų: „Dar patys neseniai buvom gimnazistai, dauguma puikiai atsimenam viską, ką šiuo metu išgyvena abiturientai. Svarbu atsakyti sau, ką noriu gauti studijuodamas, nes visi šią patirtį suvokia skirtingai. Nors praėjusiais metais man tikrai sau nepavyko atsakyti (nusijuokia – aut. past.).“ Ji mano, kad viskas turi ateiti savaime, bei rekomenduoja stengtis nespausti savęs, nes tai dažniausiai suveikia atvirkščiai: „Atsakymų gausu visur. Taip pat svarbu suprasti tai, kad labai mažą dalį abiturie­n­tų atsakymas, ką studijuoti, pasiekia greitai ir užtikrintai.“ Pašnekovė teigia, kad tai nebūtinai yra vienintelis „geras“ variantas: „Kalbu apie studijavimą iškart baigus mokyklą. Iš tiesų mes turim tiek įvairiausių galimybių… Reikia tik suprasti, ko nori pats, tada viskas bus gerai. Juk, kai labai gerai pagalvoji, viskas iš esmės taip paprasta?“

Pasirinko užsienio universitetą

Matas studijuoja mechanikos inžineriją Mančesterio universitete (University of Manchester) Didžiojoje Britanijoje.

Vaikinas, prieš rinkdamasis, kur studijuoti, nebuvo tvirtai nusprendęs, tiesiog žinojo, kad nori vykti į užsienį: „Daug kas sakė, jog jei turi galimybę išvykti, tai ir vyk, ten geriau. Bet manau, jog išvykimas į užsienį tikrai nėra sėkmės garantas.“

Nusprendė, kad nori išvykti kuo toliau, jog susipažintų su naujais žmonėmis, kultūromis. Norėjo praplėsti akademines, profesines ir komunikacines galimybes bei gebėjimus: „Šiek tiek pasiskaitinėjęs ir patyrinėjęs sužinojau, jog Mančesteris – vienas iš, o gal net ir pats labiausiai įvairiapusis miestas Didžiojoje Britanijoje (gyvenančių tautybių, tautinių mažumų, istorijos, pasiekimų ir veiklos atžvilgiu). Žvelgiant pro akademinę prizmę, pats universitetas pasaulio reitinguose yra apytiksliai 30-oje vietoje ir šiuo metu čia yra statomas bene didžiausias akademinės paskirties inžinerijos kompleksas Europoje – MECD (į kurį būsiu perkraustytas paskutiniais – 3-iaisiais bakalauro studijų metais).“

Susitelkiama į individualumą

Pažįstamųjų gandai, jog užsienyje lengviau, nepasitvirtino: „Pirmas mėnuo, atrodo, buvo vienas iš daugiausia reikalavusių mėnesių mano gyvenime. Jaučiuosi gerai ir mėgstu tai, ką darau, tačiau palyginus su „bajeriais“, kurie vyko mokykloje, krūvis ir mokomosios medžiagos kiekis kosminis. Įskaičiavus paskaitas (~17 val.) teko mokytis 65–80 valandų kiekvieną savaitę, o atskaičiavus sportą, valgį ir miegą, atrodo, beveik nelikdavo jokio laisvo laiko sau“, – apie pirmuosius žingsnius studijose pasakoja Matas.

Mokymo sistema taip pat skiriasi nuo to, kas, pasak vaikino draugų, yra Lietuvoje: „Užsienyje gerokai mažiau laiko yra praleidžiama paskaitose, tačiau susitelkiama į individualų mokymąsi ir savarankiškumą. Nemažai dėmesio yra skiriama išmoktos medžiagos pritaikymui praktikoje. Bendrųjų modulių (fizika, matematika, chemija), kaip Lietuvoje, nėra, jau pirmaisiais metais dėstomi dalykai tiesiogiai susiję su pasirinkta profesija, (pvz., filosofija, psichologija, verslumas ar kt. paprasčiausiai vadinami pomėgiais, kuriuos, jei nori, galima lankyti studentų bendruomenėse). Trumpai tariant, jei nori bent šiokių tokių rezultatų ir pagarbos iš dėstytojų/asistentų (bent jau mano studijų kryptyje), turi dirbti taip, tarsi jau turėtum tikrą darbą, o neretai ir gerokai daugiau.“

Mokytis privalu uoliai

M. Vilimas kitiems mokiniams pataria nelikti abejingiems bet kokiems pasiūlymams ar suteiktoms galimybėms gyvenime: „Tik bandydami naujus dalykus (nepriklausomai ar sėkmingai, ar ne) geriau suvoksit, ko norit ir kuo norit būti, o jei tiksliau – ko nenorit. Tai yra labai svarbu, kad suprastumėt – per prievartą niekad nesugebėsit įdėti visų pastangų, nesugebėsit tapti geriausiais. Jei nepatiktų tai, ką pats darau jau 3 mėnesius, tikriausiai būčiau pasidavęs ar mažų mažiausia – palūžęs jau po 2 savaičių.“

Studentas pataria tiems, kurie nėra užtikrinti, ko nori: „Labai svarbu nepatingėti ir atlikti „namų darbus“ – pasiskaityti apie šalį, kuri jus žavi, pasidomėti specia­lybe ir universitetais, kuriuose geriausia įgyti šią kvalifikaciją, tačiau ne mažiau svarbu yra pasiskaityti apie gyvenimo sąlygas, kultūrą, kainas, prieinamumą ir net nusikalstamumą tose vietose, kad galėtumėte būti visiškai patenkinti savo pasirinkimu.“ Tiems, kurie turi ryžto „šauti aukštai“, vaikinas pasakoja: „Susigalvokit kažkokią priežastį, motyvacinę dainą/vaizdo klipą ar frazę, dėl kurios jūs griežtai mokysitės iki mokyklos baigimo. Atvykus čia, niekam nerūpės, kiek gavote iš egzaminų, ar sirgot, ar buvot dingę kažkuriuo metu. Jie darys prielaidą, jog viską, kas buvo mokykloje, jau moki, dabar esi čia, pamirškim, kas buvo prieš tai ir judam tolyn. Sėkmės visiems, kurie deda visas pastangas, kad įstotų ten, kur labiausiai nori. Jeigu kam nors ir nepavyksta, nenusiminkit, atsiminkit, jog čia tik mokymo įstaiga, o tokių daugybė. Ir jei dirbsit pakankamai uoliai, tai niekam net nerūpės, iš kokios šalies ar kokio kaimelio išlindot, jiems rūpės, koks žmogus esat.“

Pradėjo studijuoti ir metė

Beatričė įstojo į Vilniaus kolegiją studijuoti tarptautinį verslą anglų k. (International business): „Mečiau po 3 savaičių. Žinau, skamba juokingai, bet pasakysiu atvirai, jeigu abiturientas nėra tikras, ko nori iš studijų ir stoja tik tam, kad stotų, tai tikrai neverta. Taip nutiko ir man, ir žinau, kad daugeliui įstojusiųjų studijos nepatinka, bet neturi ryžto jas mesti. O aš spalio vidury atvažiavau į Angliją, čia dirbu italų restorane ir mąstau, ką veikti toliau.“ Mergina savo sprendimo nesigaili ir mano, kad jis vienas iš geresnių: „Toliau mąstau apie studijas užsienyje, bet vis dar nesu tikra, ko noriu, galbūt pakeliausiu po pasaulį kelerius metus.“

Mergina pataria mokiniams, kurie dar „trina suolus: „Jei nežino žmogus, ko nori, geriau duoti sau laiko, kol tikrai supras. Gyvenimas per trumpas veikti dalykus, kurie tau nuoširdžiai nepatinka.“

Danielius EINIKIS

„Jaunimo erdvės“ korespondentas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių