Komanda
Būsiu nepopuliari kaip žurnalistė, bet bent jau „Žurnalisto pastabose“ nerašysiu apie koronavirusą ir visus galimus ar negalimus jo plėtros scenarijus. Žinoma, gaila, kad dėl jo grėsmės teko atšaukti, nukelti dalį Kovo 11-osios renginių. Susibūrimai vyks tik lauko erdvėse. Loreta Sungailienė ir Lietuvos trombonininkų koncertas, suplanuoti apdovanojimai bus ne Gargždų kultūros centre, o 19 val. Savivaldybės aikštėje, kur degs ir 30 laužų. Sakoma, jog niekas nevyksta be reikalo. Galbūt tai ženklas iš aukščiau, kad užuot pompastiškai šventus laikas sugrįžti į save. Laikas atsigręžti į tikrąją laisvės prigimtį, kuri vienija, atveria kelius kūrybingumui ir klestėjimui.
Deja, šiuo metu Klaipėdos rajone, ypač Gargžduose, daugėja visuomeninių veikėjų, kurie prisidengdami viešuoju interesu, esą kilniais tikslais, iš tiesų, manau, viso labo kiršina vietos bendruomenę. Tapo madinga krauti politinį kapitalą juodinant kitus, kuriant nebūtus priešus. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui dirbtinai klijuojama geriausio Lietuvos medkirčio etiketė, esą jis kaltas dėl parke kertamų medžių. Tačiau didžioji dalis visuomenės džiaugiasi, kad Gargždų miesto senasis parkas pagaliau sulauks investicijų. Žinoma, kiekvienam gaila, jei dėl tvarkymo darbų, teko nukirsti ir sveikų medžių, tačiau juk ir nė vienas vaikas neužaugo be nuostolių. Taip ir projekto įgyvendinimas, deja, kartais pareikalauja aukų.
Vienų ar kitų politikų pavardėmis pamaišytas pamazgų katilas nuolat išpilamas ir kiekviename Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Tačiau ne veltui sakoma: „Papasakok man apie kitus ir aš pasakysiu, kas tu esi.“ O kas būtų, jei laiką, kurį skiriame paskaloms, apkalboms, skirtume siekių realizacijai? Tokiu atveju, manau, Gargžduose jau seniai būtų ir parkas sutvarkytas, ir baseinas pastatytas, ir turgus neprimintų šiek tiek paramstyto lūšnyno, ką jau bekalbėti apie autobusų stotį… Kurti, veikti sunkiau nei kritikuoti. Kaip yra moterų, vyrų, visą gyvenimą kritikuojančių savo antrąsias puses ir vis tiek nepriimančių reikalingų sprendimų, taip yra ir politikų, visą laiką užsiimančių politikavimu be realių darbų.
Minint Kovo 11-ąją visiems nepatenkintiems niurzgliams norisi priminti seną posakį: „Keiskis pats, ir pasaulis pasikeis“. Pokyčius visada pradedame nuo savęs. Ir tai niekada nevėlu. Dar suspėsite ir… dalyvauti rudenį vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose. Juk viena iš didžiausių mūsų iškovotos laisvės privilegijų – rinkti valdžią. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau paskelbė, jog jų sąrašą ves Ingrida Šimonytė. Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinkta Rasa Petrauskienė neslepia, kad rudenį vėl sieks gyventojų pasitikėjimu grįsto mandato. Kitos politinės partijos taip pat jau gyvena pasiruošimo rinkimams nuotaikomis. Tikėtina, kad vasarą vyksiančios rajono seniūnijose šventės vėl sutrauks būrį į Seimą besiveržiančių politikų, o pašto dėžutės bus sočios politine reklama. Tiesa, kiekviena rinkimų kampanija pareikalauja nemažai lėšų. Skaičiuojama, jog dar 2016-ais metais vykusiuose Seimo rinkimuose viena vieta Seime galėjo „kainuoti“ (pagal išlaidas rinkimams) nuo 10 tūkst. iki beveik pusės milijono eurų. Tuomet pagal išlaidas viena vieta parlamente brangiausiai – skaičiuota apie 410 tūkst. Eur – kainavo Darbo partijai. „Valstiečiams“ vienas mandatas atsiėjo maždaug 15 tūkst. Eur, socialdemokratams – 64 tūkst. Eur, Liberalų sąjūdžiui – 50 tūkst. Eur, konservatoriams – 25 tūkst. Eur. Akivaizdu, kad ne visos politinės jėgos pajėgios konkuruoti tokio masto finansiniais resursais, dėl to ir atsigręžiama į juodąsias viešųjų ryšių technologijas. Kova su priešais yra išskiriama kaip vienas iš politiko charizmą formuojančių elementų. Ar su hibridinį karą kurstančia Rusija, ar su politiniais oponentais, ar su lobstančiu turtingųjų sluoksniu – kovoti galima su pačiais įvairiausiais esamais ir menamais priešais. Neabejojama, kad tai prideda populiarumo taškų. Tačiau nevertėtų persistengti, nes per 30 atkurtos nepriklausomybės metų žmonių kritinis mąstymas taip pat pasiekė kitą lygmenį. Gyventojų masė, valdoma it marionetė, vis mažėja. Randasi vis daugiau asmenybių, kurios turi savo požiūrį, galbūt nestandartinį, bet laisvą, nevaržomą ir neapribotą aplinkinių reakcijos, spaudimo.
Paprastai Kovo 11-osios, Vasario 16-osios švenčių progomis vyksta daug patriotinių renginių, tačiau garsiausiai žodį „Lie-tu-va“ esu skandavusi žaidžiant Lietuvos krepšinio rinktinei. Komanda laimi, kai yra vieninga. Ir Gargždai įgyvendins ne vieną sėkmingą projektą, kai gargždiškiai nebus priešinami, skaldomi. Sutinkate?
