Konkurentais nepatenkintas turgus žada miestą puošti burokais

Gargždiškius šią savaitę nustebino nauji smulkiojo verslo pavyzdžiai – dviejose miesto vietose pradėta prekiauti šviežiomis atvežtinėmis daržovėmis. Tokia gatvės prekyba uostamiestyje klesti daugybę metų, o Gargžduose iki šiol nebuvo plėtojama. Tiksliau – išgyvendinta praėjusio amžiaus pabaigoje. Laisvai rinkai diktuojant konkurencines sąlygas, prekeiviai vėl grįžta į vietas, kur didesnis pirkėjų srautas. Tačiau turgaus prekeiviai konkurentais piktinasi – jiems Savivaldybė prestižines vietas nuomoja vos už 2 Lt per dieną.

Pirkėjams patinka

Dviejose vietose – prie autobusų stotelės Klaipėdos gatvėje ir „Pempininkų“ parduotuvės Pušų gatvėje šią savaitę pradėta prekiauti atvežtinėmis daržovėmis. Abu taškus praeiviai pamėgo iš karto – šviežios daržovės bei vaisiai „atkeliavo“ arčiau namų. Smulkųjį verslą pradėjęs gargždiškis Mindaugas Petkevičius tikina, kad prekės čia net pigesnės nei turguje ar prekybos centruose.

Tokiai prekybai gargždiškis bei jo verslo partneris Klaipėdoje turi visus reikiamus dokumentus: įkūrė įmonę, gavo Gargždų seniūnijos leidimą prekiauti viešoje vietoje, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimą. Oficialiai įdarbintos dvi pardavėjos, kaupiami produktų įsigijimo dokumentai.

Tačiau Gargždų turgavietėje visą savaitę netilo kalbos, ar tokia prekyba legali ir kokį „atkatą“ gavo seniūnas Saulius Bakšinskis už išduotą leidimą. Turgaus prekeiviai net įtarė seniūną besigiminiaujant su naujaisiais verslininkais. Pasipiktinimą sukėlė verslininkų nenoras konkuruoti turgavietėje.

Prestižinė vieta – pusvelčiui

Gargždų seniūnas S. Bakšinskis patvirtino, kad Gargždų mieste leidžiama prekiauti viešose vietose – valstybinėje žemėje ar teritorijose, kurias Savivaldybė valdo patikėjimo teise. „Išduodamas toks pat leidimas, kokį sumokėję rinkliavą gauna prekeiviai prie kapinių ar mieste per lapkričio 1-osios laikotarpį. Šiemet mieste buvo prekiaujama eglutėmis, pernai prie to paties „Pay Post“ kiosko – ledais, tačiau niekas nepyko“, – stebėjosi seniūnas.

Vietos, kuriose rajone galima vykdyti lauko prekybą, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos pernai gegužę. Bendra tvarka, leidžianti lauko prekybą ir nurodanti rinkliavos už leidimus įkainius, patvirtinta dar 2011 m. Gargžduose seniūnija renka 10 Lt rinkliavą už parą prekybos valstybinėje žemėje, tačiau mėnesiui įsigyti leidimą tekainuoja 60 Lt už 10 m² plotą.

Gargždų turgaus valdyba yra patvirtinusi 8 Lt dienos įkainį prekiaujant 4 m² plote. Per mėnesį prekeiviai turgui sumoka ne mažiau kaip 200 Lt mokesčių už ploto nuomą, kai kurie prekes yra išdėstę ir didesnėse erdvėse.

Ko imsis seniūnija, jei pigiais plotais susigundę turgaus prekeiviai atakuos prašymais prekiauti bet kurioje Gargždų vietoje? S. Bakšinskis pripažino, jog Tarybai turbūt teks dar kartą svarstyti prekybos viešose vietose klausimą. „Tarybai reikėtų bent jau suvienodinti rinkliavos įkainį turguje ir valstybinėje žemėje. Tačiau yra ir tam tikri protingumo kriterijai, kur prekiauti tikrai nederėtų. Prekybos taškai negali trukdyti saugiam eismui, pėstiesiems“, – teigė seniūnas.

Gargždai išskirtiniai

Savivaldybės adminsitracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys sulaukė anoniminio prašymo patikrinti naujas prekybos vietas. Reikiamus leidimus pardavėjos parodė. „Diskusijas skyriuje sukėlė tai, kad Gargžduose vieša prekyba leidžiama visoje valstybinėje ar patikėjimo teise Savivaldybės valdomoje teritorijoje. O kitose rajono seniūnijose išskirtos aiškios vietos tokiai prekybai. Pavyzdžiui, Priekulės mieste tokių vietų yra 6, Kvietinių kaime – 2 ir pan.“, – Gargždų išskirtinumu stebėjosi E. Kuturys. Jo manymu, Tarybai išties vertėtų persvarstyti sprendimus dėl lauko prekybos. Skyriaus vedėjas išsakė asmeninę nuomonę, kad miesto centre lauko sąlygomis maisto produktais prekiauti nederėtų – esą tai centro nepuošia.

Tačiau prekybininkas M. Petkevičius įsitikinęs, kad žmonėms nauja maisto prekių pasiūla – tik į naudą. „Ne žmonės, o konkurentai supuolė. Lietuvoje nėra prekybos monopolio, todėl ir sumanėme imtis verslo. Įvertinome, kad Klaipėdoje tai labai paklausu, o Gargžduose nėra. Mūsų prekės pigesnės ir geresnės nei įvairiuose garažiukuose ar kai kur turguje. Pirmomis dienomis klientų tikrai netrūksta“, – džiaugėsi gargždiškis, anksčiau netoli turgaus turėjęs kebabinę.

Jei verslas seksis, planuojama plėsti asortimentą, ieškoti kitų patogių vietų prekybai. Dabar maisto prekėmis lauke bus prekiaujama nuo 8 iki 18 val.

Tačiau konkurentais nepatenkinti turgaus prekeiviai žada netylėti. „Papuošim ir mes Gargždus bulvėmis, burokais. Jau nusižiūrėjome vietas Savivaldybės aikštėje prie fontano – bus ir kur rankas iškart nusiplauti, ir tualetas Savivaldybėje nemokamas“, – linksmai karo kirvį naujiems prekybininkams kelia turgininkai.

• Gargždų seniūnas S. Bakšinskis neigė įtarimus, kad leidimą prekiauti gavę verslininkai yra jo giminės. „Nei giminės, nei draugai, nei draugų draugai. Papildomų ryšių tikrai neturiu. Žmonės tiesiog pasiteiravo, ar tokia galimybė yra, o ji tikrai yra nuo 2011 metų. Dabar jau 2014-ieji, bet niekas kitas per tą laiką nesikreipė. Čia atsirado žmonės gudresni, pasiskaitė taisykles. Jie taip pat prašė leidimų prekybai J. Basanavičiaus gatvėje prie buvusios kulinarijos ir prie IKI prekybos centro. Tačiau atsakėme, kad vietos netinkamos“, – paaiškino seniūnas.

• UAB „Gargždų turgus“ direktorė Danutė JONIKAITĖ nesiryžo plačiai komentuoti turgaus konkurentų. „Valdžia sprendžia, o jei leido, vadinasi, yra kažkokie leidimai. Pamenu, gal 1993-iaisiais tuometinė Gargždų miesto merė Žibutė Gincienė išprašė prekeivius iš gatvių. Aš net turguje neleidžiu pakampiais prekiauti, o jei prekeiviai sužinos, kad para prie pagrindinės miesto gatvės tekainuoja 2 Lt per mėnesį, Gargžduose kils pekla“, – įsitikinusi ji.

• Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas BAUŽA teigė, kad prie gatvių leidžiama prekiauti ribotu maisto asortimentu. „Be to, prašome leidimus išduoti kuo toliau nuo gatvės, kad būtų kuo mažesnė tarša, dulkėtumas. Kaip turėtų atrodyti tokios prekyvietės, turėtų spręsti savivaldybės, gal dėl estetinio vaizdo net pasitarti su architektais. Pernai tokia diskusija buvo kilusi Klaipėdoje“, – sakė jis.