Kretingalės seniūnijoje susirėmė verslininkų saulės baterijos ir ubagų žemė

Žaliosios energetikos plėtra Kretingalės seniūnijoje sukėlė konfliktą tarp elektrikų ir vietos gyventojų. Pipirų kaime netrukus bus pradėtos eksploatuoti dvi 30 kW galios saulės elektrinės. Jos čia atsirado privataus kapitalo pastangomis. Tačiau gretimo Šimkų kaimo gyventojai jaučiasi prievarta prisidėję prie kažkieno pelno. Tiesiant požeminę elektros liniją molyje paskendo įvažiavimai į sodybas, o elektros kabelis palei kelią nugulė neatsiklausus. Savivale kaltinamiems elektrikams ir kitoms atsakingoms tarnyboms vietiniai paskelbė ultimatumą – arba elektros liniją išsikasite, arba mirsime ją kirsdami patys.

Pakito apsaugos zonos

Pipirų kaime netrukus pradės veikti dvi 30 kW instaliuotos galios saulės energijos elektrinės. Jų kaimynystei žmonės nesipriešintų, jei ne naujas elektros kabelis, kuris dėl šių statinių turėjo nutįsti palei pagrindinį Šimkų gyvenvietės kelią. Į „Bangos“ redakciją kreipusis šimkiškė Irma Altonaitė jau tris mėnesius bando įrodyti, kad 1731 metrų ilgio ir 10 kV galios elektros kabelių linija palei jos sklypą nutiesta neteisėtai. Moteris buvo šokiruota, kai pernai išvydo jos žemėje besikapstančius darbininkus. Šiuos 2 ha kartu su sodyba moteris įsigijo prieš 14 metų ir buvo įsitikinusi, kad sklypo ribos baigiasi sulig kuolais, kuriuos dar 2000 m. įbedė oficialiai žemę matavę matininkai.

Tokio pat akibrokšto sulaukė ir I. Altonaitės kaimynas Vilius Verneris Altans, valdantis 3 hektarus. Kaimynus labiausiai jaudina, jog nutiesus kabelį padidėjo apsaugos zona. I. Altonaitė skaičiavo, kad dėl šios tinklų infrastruktūros ji negalės naudoti maždaug 6 arų žemės.

Kviečia atsipeikėti kaimynus

„Projekto rengėjai iš mūsų turėjo gauti sutikimus – išskirti servitutus, išnuomoti žemę ar kitaip ją naudoti. Tačiau tokių prašymų nesulaukėme. Galiausiai įvyko taip, kad tas kabelis buvo paklotas ant interneto ir telefono linijos laidų, einančių į mano sodybą“, – nesusipratimu stebėjosi I. Altonaitė.

Nepatogumų padaugėjo pernai prieš Kalėdas. Esą tuomet kabelio tiesimo darbus atlikusi įmonė metro gylyje iškapstė įvažiavimą į I. Altonaitės sodybą. „Kai duobę užvertė, liko molio kupstai, po kuriuos braidome iki šiol. Be guminių batų savo keliu eiti neįmanoma. Be to, darbininkai paskandino laukus – sugadinta melioracija, nepalikta jokios pralaidos vandeniui“, – stebėjosi ji.

Šimkiškių manymu, kada nors šokas ištiks ir gretimo miško savininkus, mat elektros kabelis driekiasi ir palei jį. Moteris vylėsi, kad paviešinus problemą atsipeikės daugiau kaimynų.

Kaimo ruožas dabar apsuptas dviejų elektros linijų – orinės ir požeminės. „Jei orinę būtų panaikinę, dar suprastume naudą gyvenvietei. Tačiau dabar savo žemę paaukojome kabeliui, kuris tik uždirbs pinigus kažkam kitam“, – širdo moteris. I. Altonaitė kreipėsi į elektros tiekėją „Lesto“, Savivaldybę, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių ir kitas institucijas, tačiau nesulaukė paaiškinimų, kodėl tiesiant kabelį nereikėjo gyventojų sutikimo.

Bėda – kadastriniai matavimai?

Elektros linijos tiesimo darbus organizavusi AB „Lesto“ nuo plačių komentarų susilaikė. Anot bendrovės atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio, minimoje vietovėje „Lesto“ yra įrengusi savo tinklus saulės elektrinėms prijungti, techninės sąlygos elektrinių plėtotojams yra išduotos. „Jokios detalesnės konfidencialios informacijos apie klientus bendrovė pateikti negalėtų, nes taip numatoma sutartiniuose įsipareigojimuose. Projektas yra techniškai tvarkingas – kur buvo reikalingi servitutai, t. y. žemės savininkų leidimai jų sklypuose tiesti elektros linijas ar statyti įrenginius, jie yra gauti“, – komentavo „Lesto“ atstovas.

Tačiau galimą nesutarimų priežastį įvardijo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas Paulius Baltmiškis. Jis patikslino, kad siauras ir išdaužų išvanotas kelias į gyvenvietę yra ne vietinės, o rajoninės reikšmės. Dėl to čia driekiasi 19 metrų kelio juosta. Esą į abi puses nuo kelio bortų net 9,5 metro yra valstybinė, o ne privati žemė. „Savininkė nėra atlikusi tikslių kadastrinių matavimų, o tik preliminarius. Turime aibę tokių vietų, kur atlikę tikslius geodezinius matavimus žmonės turi atsitraukti nuo kelio juostos ribos, nes tokia nustatyta Kelių įstatymu“, – aiškino P. Baltmiškis. Sutikimą palei kelią tiesti elektros kabelį davė būtent kelininkai, patikėjimo teise valdantys šią valstybinės žemės atkarpą. Netolimoje ateityje šį kelią ruošiamasi rekonstruoti.

Tokią pat situaciją įžvelgė ir Savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Raimondas Vilas. Anot jo, kaimynų sklypų ribos išties tėra matuotos preliminariai. „Jei elektros linijos tiesimas susijęs su viešu interesu, o tikslūs matavimai neatlikti, gyventojai greičiausiai ginčus pralaimės. Jei inžineriniai tinklai patektų į savininko sklypą, tuomet būtų reikalingas suderinimas“, – aiškino R. Vilas. Šio skyriaus darbuotojai dėjo parašus „Lesto“ projekte, mat skyrius iki šių metų turėjo kaupti duomenis apie projektuojamus elektros kabelius. R. Vilas akcentavo, kad pasitikima parengtais projektais, tačiau nėra garantijų, kad vykdant rangos darbus nebuvo nukrypta nuo projektinių sprendinių ir kabelio vieta nepakito. Esą tai patikrinti būtų galima atkasus kabelį ir padarius išpildomąją geodezinę nuotrauką.

Užsakovai nustebę

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Deividas Marcinkevičius neneigė, kad Šimkų kaime problema nėra iš piršto laužta. Nuvykę melioratoriai tikrai išvydo sugadintą melioracijos sistemą. Surašę tikrinimo aktą Savivaldybės vardu jie kreipėsi į AB „Lesto“. Bendrovė pažadėjo atšilus orams įvertinti situaciją ir jei reikės, žalą išieškoti iš rangovų.

Tačiau elektros kabelio tiesimo darbus „Lesto“ užsakymu vykdę rangovai tikina viską atlikę pagal projektą. UAB „Elektros tinklo paslaugos“ Vakarų regiono direktorius Vytautas Girdvainis „Bangai“ lakoniškai sakė, jog darbininkai negali nukrypti nuo sprendinių, nes yra tikrinami komisijų ir inspekcijų. Vadovas teigė nieko negirdėjęs apie nusiskundimus.

Tą patį tvirtino ir saulės jėgainių savininkas verslininkas Jaunius Skierus. „Yra su visomis institucijomis suderinta, gauti visi būtini leidimai. Galbūt yra žmonių baimės, nes kabelis eina ne per laukus, o palei kelią, kur žemė valstybinė. Dėl to konsultavomės su „Klaipėdos regiono keliais“, kurie mums kėlė įvairias sąlygas ir galiausiai gavome leidimą“, – teigė verslininkas. Jis nustebo, kad žmonės nepatenkinti dar ir rangos darbais. Esą ne saulės jėgainių statytojų valioje kontroliuoti rangos darbų vykdytojus. J. Skierus tikino pasirūpinsiantis, kad nepatogumų neliktų.

Žada kirsti patys

Tačiau I. Altonaitės ir jos artimųjų specialistų išvados neįtikino. Moters teigimu, išvažiavus žurnalistams pasirodė automobilis, kurio ekipažas pagrūmojo – esą ji atsiimsianti už tai, kad griebėsi viešumo. „Matyt, galvojo, kad ant paprastų kaimiečių papuolė ir praeis be leidimų. Visiems pranešu, kad laidus kirsime patys ir iš savęs tyčiotis neleisime. 14 metų turime oficialiai išmatuotą sklypą ir staiga kažkokie verslininkai užsimano per ubago žemę tiesti tinklus savo naudai“, – širdo moteris.

I. Altonaitė pasiryžusi savo sklypą aptverti „Stop“ juosta ir pranešusi apie savo ketinimus tarnyboms atkasti elektros kabelį bei jį nukirsti. „Esu gavusi iš elektrikų žinutę, kad jei trukdysiu atlikti darbus, man bus išjungta elektra ir už tai teks sumokėti 30 tūkst. Lt. Ta proga nusipirkau žibalinę lempą – šiuolaikinę, salotinę. Nesu tokia paprasta, kokia atrodau“, – rankų nuleisti neketina Šimkų kaimo gyventoja.