Krūties vėžį įveikusi Rūta: „Kaskart, kai artėja patikrinimas, jaučiu nerimą“
„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Nors išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė vaistų nuo depresijos, tačiau suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms.
„Juodas“ lapkričio mėnuo
„Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo. Buvau jau vyresnio amžiaus ir, neslėpsiu, tai nebuvo labai lengvas periodas. Susiradusi darbą jaučiau, kad su sveikata kažkas ne taip, bet vis atidėliojau vizitą pas gydytojus – darbas buvo atsakingas, o ir vadovė nebuvo tolerantiška sveikatos problemų turintiems žmonėms. Išleidusi ne vieną kolegą vasaros atostogų, rudenį kreipiausi į privačią kliniką ir sužinojau, kad tai – onkologinė liga“, – savo istorija dalijasi Rūta.
Sužinojusią apie ligą Rūtą ištiko šokas. Pasak jos, tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo: „Šeimoje onkologinėmis ligomis niekas nesirgo, tad galvojau, kad vėžys manęs niekada nepalies. Išgirdus diagnozę, prireikė ir vaistų nuo depresijos – nesinorėjo nieko daryti, užsidariau tarp keturių buto sienų.“
Gydo ne tik vaistai, bet ir žodis
Rūta užaugino dvi dukras, kurių viena gyvena užsienyje. Ligos kelionėje abiejų dukrų palaikymas moteriai buvo itin svarbus, o Lietuvoje gyvenančiai dukrai teko svarbiausias vaidmuo – lydėti į medikų kabinetus, kasdien palaikyti morališkai.
„Norėjau pasipasakoti apie savo būseną, apie šią slegiančią problemą, bet visi draugai kažkur prapuolė, – prisimena Rūta. – Vieni galbūt nenorėjo savęs apkrauti, o kiti, veikiausiai, nežinojo, ką pasakyti. Dėkoju likimui už jaunystės draugę, kuri kasdien ištempdavo mane pasivaikščioti ir besąlygiškai palaikė.“ Pasak Rūtos, sužinojus diagnozę, žmogaus gyvenime daug kas keičiasi – imi ieškoti pagalbos visur, kur tik įmanoma. Skaitydama knygas apie vėžio gydymą, apie mitybą sergant onkologine liga, domėdamasi pasveikusiųjų istorijomis ir ieškodama informacijos internete, moteris sužinojo apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis vienijančią organizaciją POLA.
„Manau, nesuklysiu pasakydama, kad niekas taip nesupras ir neužjaus, kaip žmogus, praėjęs šį sunkų kelią. Savanorystė mane „veža“ – noriu įkvėpti sergančiuosius, juos nuraminti, palaikyti morališkai ir paaiškinti, kad liga tikrai pakeičia gyvenimą – daug atima, bet daug ir duoda“, – sako Rūta.
Svarbu diagnozuoti anksti
Pasak organizacijos POLA direktorės Neringos Čiakienės, krūties vėžys Lietuvoje yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų – per metus suserga apie 1,5 tūkst. moterų, kurių penktadalis – jaunesnės nei 50 metų.
„Labai svarbu budrumas, dalyvavimas prevencinėse programose ir laiko investavimas į savistabą bei savityrą, – pabrėžia N. Čiakienė. – Šiuo metu dalyvauti prevencinėje programoje, t. y. kartą per dvejus metus atlikti mamogramą gali moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tačiau nuo Naujųjų metų kas dvejus metus nemokamai tikrintis galės moterys nuo 45 iki 75 metų.“
Pasak pašnekovės, net 90 proc. krūties vėžio atvejų išgydoma nustačius ligą ankstyvose stadijose. Remiantis statistika, galimybe nemokamai pasitikrinti kartą per dvejus metus pasinaudoja tik apie 60 proc. Lietuvos moterų, o Skandinavijos šalyse tikrinasi net 90 proc. moterų.
Tą patvirtina ir 1,5 metų užtrukusį gydymą perėjusi Rūta. „Esu dėkinga, kad ligos kelyje sutikau empatiškų ir gerų specialistų. Tik jų dėka pakilau kaip feniksas iš pelenų. Dabar esu ilgalaikėje stebėsenoje ir turiu atlikti tyrimus dukart per metus. Neslėpsiu: kaskart, kai artėja sveikatos patikrinimas, jaučiu nerimą, tačiau išgirdusi, kad rezultatai geri, pusmetį galiu gyventi ramiai.“
Spalis jau daugybę metų minimas kaip krūties vėžio sąmoningumo ir prevencijos mėnuo – siekiama skatinti moteris būti budrias, dalyvauti prevencinėse programose, palaikyti besigydančias moteris ir parodyti, kad visuomenė tai supranta.
Pagal pranešimą žiniasklaidai
Asociatyvi nuotr.
