• 9 gruodžio, 2021
|

Kuprą tebelenkiame

Prieš gerą dešimtmetį, kai Lietuva dar tik po kelerių metų tapo Europos Sąjungos nare, grupelė gargždiškių vasaromis uždarbiaudavo Švedijos ūkininko laukuose. Kaip ten įprasta, skynė braškes ir agurkus. Na, kaip ir įprasta, per tris sezono mėnesius užsidirbdavo pragyvenimui Lietuvoje beveik metams. Tuo metu tai buvo beveik neregėtas negirdėtas dalykas. Patekti į tą grupelę reikėdavo asmeninių rekomendacijų. Dabar apie užsienyje kuprą lenkiančius giminaičius, artimuosius beveik kiekvienas gali kažką panašaus papasakoti.

Šią daugiau kaip dešimtmečio senumo patirtį prisiminiau šių dienų aktualijų fone. Juk pastaruoju metu gavome du pažeminimo antausius, pasiekusius mus visus, gyvenančius Lietuvoje.

Priminsiu pirmąjį antausį. Per praėjusį ketvirtadienį Poznanėje vykusias UEFA Europos lygos atsakomąsias rungtynes „Lech“ aistruoliai tribūnose išskleidė transparantą su užrašu „Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Reaguodama į šį incidentą, UEFA paskelbė skirsianti baudą Poznanės klubui, o Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracijos vadovas uždarė „Lech“ sirgaliams rezervuotą stadiono tribūną, kurioje buvo iškabintas įžeidžiantis užrašas. Šias rungtynes „Lech“ laimėjo rezultatu 2:1, tačiau į kitą Europos lygos etapą pateko Lietuvos klubas.

Lenkijos pareigūnai oficialiai mušasi į krūtinę smerkdami futbolo sirgalių išpuolį. Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniame tinkle, susirašinėdamas su Lietuvos kolega Linu Linkevičiumi, vėl nepraleido progos įgelti Lietuvai. R. Sikorskiui savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijus nuoroda apie Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ inicijuojamą lietuvių atsiprašymo akciją, L. Linkevičius parašė, kad tai rodo, jog abi šalys turi bendrą požiūrį į ateitį. „Iš tiesų, Linai. O toliau įgyvendinkime Europos Tarybos konvencijas dėl tautinių mažumų ir regioninių kalbų“, – atrašė R. Sikorskis. Ar toks atrašymas ne kaip tikro pono?

Antrąjį antausį mūsų orumui pliaukštelėjo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“ antradienį publikuotoje karikatūroje vaizduodamas populiaraus prekybos tinklo „Tesco“ pakuotę, kurioje suguldyti žmonių kūnai, uždengti plėvele. Užrašai ant dėžutės skelbia „Migrantai darbuotojai“, „Pigios darbo jėgos pakuotė“, „Rytų Europos produktas“, „2 už 1 kainą“. Prieraše prie pakuotės teigiama: „Kiekvienas lietuvis padeda“. Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje A. Skaisgirytė-Liauškienė šią lietuvius migrantus pašiepiančią karikatūrą pavadino pasibjaurėtina, ksenofobine ir rasistine. Ji parašė laišką „The Independent“ redaktoriui, kuriame priminė, kad lietuviai Didžiojoje Britanijoje gyvena jau per 100 metų, o dirbantys lietuviai moka mokesčius Britanijai ir tuo prisideda prie Jungtinės Karalystės gerovės kūrimo. Ambasadorė pareiškė viltį, kad tas jos atviras laiškas bus išspausdintas. Na, „Banga“ tai išspausdintų nedvejodama, o tikėtis, kad tai padarys „The Independent“ ganėtinai naivu. Taip ir atsitiko. Ambasadorė džiūgauja tą patį vakarą gavusi redakcijos atsakymą. Bet gi laiškas nebuvo išspausdintas laikraštyje. Tai ko gi džiūgauti?

Kodėl rašinio pradžioje prisiminiau gargždiškius, lenkusius kuprą Švedijos laukuose? Iš tiesų ne dėl to, kad papasakočiau, kaip sunkiai jie dirbo. Kaip toje britų dienraščio karikatūroje – 2 už 1 kainą. Tai nieko nestebina, tačiau stebino tai, kad savo šeimininkui, gal norėdami sukelti jo gailestį ir taip gauti daugiau darbų, tuomet jie pasakojo esą Lietuvoje nėra nei kavos, nei sviesto… Žodžiu, tokiame buitiniame lygmenyje jie žemino ne tik save, bet ir savo šalį. Tai nėra dešimtmečio senumo atvejis – tai juk iki šių dienų besitęsianti tendencija: mes dvigubai riečiamės prieš užsieniečius, šloviname svetimas tradicijas, neretai niekindami savąsias. Užtat Lenkijos sirgaliai ar net britų dienraščiai ir šaiposi iš mūsų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį dalyvavo pirmosios Baltijos šalyse Švedijos kapitalo IKEA parduotuvės atidaryme Vilniuje. Išgyrusi skandinaviško verslo modelį ji į pirkinių krepšelį įsidėjo net du stiklainiukus krapų ir garstyčių padažo. Gal toks šalies vadovės dėmesys užsienio investuotojams yra užsienio politikos dalis, bet pamąsčius, ar nebūtų užtekę pasiųsti sveikinimą? O krapai dar tebežaliuoja ir Lietuvos laukuose. Natūralūs, be konservantų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių