• 18 rugpjūčio, 2022
|

Kuriame ir patys

Gerovės, darnos, sutelktumo keturių kultūrų
krašto žmonėms!

Gargždiškiai šiandien švenčia miesto gimtadienį. Šventinė programa orientuota į masinės kultūros vartotoją, tad tikriausiai dauguma žiūrovų ir klausytojų nepasigailės savo laisvalaikio, praleisto Minijos slėnyje.
Kuo vertėtų didžiuotis Gargždams, turėjusiems Magdeburgo teisės privilegiją, dabar pelniusio vis augančio Klaipėdos rajono centro titulą?
Esame ne tik keturių vandenų, futbolo, dabar kylančio į žvaigždes krepšinio, bet svarbiausia – keturių kultūrų miestas. Pernai Gargžduose vykusiame Turizmo forume į tai ypatingą dėmesį siūlė atkreipti buvęs Gargždų krašto muziejaus istorikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto istorikas Egidijus Miltakis. Jis aktyviai prisidėjo kuriant 3D aštuonių minučių animuotą filmą „Kaip kūrėsi Gargždai nuo pelkių iki šių dienų“. Egidijus pastebėjo, kad šiais laikais Gargždai neturi kultūrinio paveldo, stinga net ir rašytinių šaltinių, nuotraukų, siekiant susidaryti vientisą ir detalų Gargždų istorijos vaizdą nuo seniausių laikų. Iš tiesų mes net nežinome, kokia yra tikroji Gargždų miesto gimtadienio data – yra kelios versijos, keli įrašai su Gargždų vardu istoriniuose šaltiniuose, bet galutinės išvados istorikai nėra suformulavę.
„Gargždai iš esmės neturi privilegijos formuoti savo istorinę sąmonę, remiantis tais artefaktais, kurie yra daugelyje miestelių: seni pastatai, architektūra, paminklai ir pan. Gargždai patys turi kurti artefaktus, remiantis istorijos šaltiniais pildyti savo istoriją, ją darydami vientisą be didžiulių baltų dėmių“, – Turizmo forume, vykusiame „Minijos“ kino teatre, tuomet samprotavo mokslininkas. Jis pabrėžė, kad visgi Gargždai yra įdomūs istorikams vien dėl to, kad tai yra 4 kultūras (kuršius, lietuvius, vokiečius ir žydus) jungiantis miestas. Be to, jam unikalumą suteikia daug metų buvusio paribio miesto statusas.
Miestus garsina ne tik architektūriniai paminklai, gamtovaizdžiai, modernioji urbanistika, kulinarinis paveldas, bet svarbiausia – asmenybės, kurios palieka pėdsaką ne tik savo mieste, bet ir šalyje, o, žiūrėk, kažkas net pasaulyje. Tarp dešimčių tokių asmenybių, kurios vertos ypatingos gargždiškių pagarbos, yra kunigas Mykolas Vaitkus (1883 m. spalio 27 d. Gargždai – 1973 m. gegužės 20 d. Providensas, JAV), Lietuvos ir išeivijos rašytojas, veiklus spaudos ir kultūros žmogus.
Dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje gimęs Mykolas, mylimas ir lepinamas aštuntas vaikas siuvėjo šeimoje, nuo vaikystės buvo pamėgęs knygą, daug skaitė gimnazijoje, Kunigų seminarijoje. Kūrybingos asmenybės pagrindas pirmiausia buvo jo intelektualinė patirtis, nuspalvinta estetine gyvenimo pajauta. Jis debiutavo eilėraščiu „Minija“, išspausdintu 1906 m. A. Jakšto redaguojamame „Nedėldienio skaityme“. Vėliau įvairaus žanro kūrinius spausdino Lietuvoje ir Amerikoje.
M. Vaitkus buvo „Saulės“ draugijos narys, Šv. Kazimiero draugijos garbės narys; Ateitininkų Katalikų mokslo akademijos, Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys, Šaulių žvaigždės ordino kavalierius ir kt. Jis buvo išrinktas Maltos ordino riteriu. Tačiau kuklusis M. Vaitkus vis sakydavo, kad jo gyvenimas ir darbai – eilinio žmogaus darbai. Ir jis neturįs kuo pasigirti.
Apie M. Vaitkų pernai Maironio muziejaus paskelbtoje medžiagoje buvo atkreiptas dėmesys, kad šviesuolis M. Vaitkus – nepelnytai užmiršta asmenybė Lietuvoje. Tačiau visgi talentingas žmogus nebuvo pamirštas gimtinės šviesuomenėje: pirmoji apie M. Vaitkaus nuopelnus prieš kelerius metus „Bangos“ puslapiuose ne vieną straipsnį parašė ilgametė žurnalistė, Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Vareikienė. Jau tuomet ji siūlė, kad būtina įamžinti M. Vaitkaus atminimą skulptūroje. 2018 m. garbiajam kraštiečiui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, Savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos kraštotyros fonde yra a. a. tautodailininko Gedimino Rudžio nutapytas kunigo M. Vaitkaus portretas.
Klaipėdos rajono savivaldybė pernai internetinės svetainės informacijoje kėlė klausimą: ar esi girdėjęs apie M. Vaitkų? Akivaizdu, kad turėjo tvyroti svetima gėda dėl kažkieno išsilavinimo spragų. Tuokart Savivaldybė pranešė, kad ruošiantis 2023-iaisiais minėti talentingo kunigo ir kūrėjo M. Vaitkaus 140-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines sudaromos kelios darbo grupės, kurios teiks pasiūlymus, kaip Gargžduose įprasminti iškilaus kraštiečio atminimą. Darbo grupėse jau subrandinta daug įdomių minčių, tarp jų ir dėl skulptūros koncepcijos, kurioje turėtų atsispindėti būtent keturių kultūrų, kurios vyrauja Gargžduose, simboliai. Praėjusią savaitę feisbuko paskyroje buvusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Petrauskienė dalijosi gera žinia, kad Seimas ateinančius metus skelbsiąs Mykolo Vaitkaus atmintinais metais. Tikėkimės, kad pasididžiavimas mūsų kraštiečiu sujudins ne tik Gargždus, bet ir Lietuvą, išeiviją JAV.
Šiandien – Gargždų gimtadienio šventė skendi linksmybėse: dragai, sporto varžybos, breiko festivalis, masinis šokis, Metų nominantų apdovanojimai, populiarių atlikėjų koncertas Minijos slėnyje. Rytoj – šv. Mišios už miestą bus aukojamos Gargždų bažnyčioje. Gerovės, darnos, sutelktumo keturių kultūrų krašto žmonėms!
P. S. Pakilia nuotaika pasidalinkime su ukrainiečiais, pakvieskime šalia gyvenančius į mūsų miesto gimtadienį. Ukraina už savo ateitį kovoja jau 101 dieną!

Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių