Lankupiai gyvuos ir po mūsų

Prie Minijos ir Karaliaus Vilhelmo kanalo santakos įsikūrusiam Lankupių kaimui Priekulės seniūnijoje negresia išnykti. Čia įsikūrusieji mėgaujasi unikaliu kraštovaizdžiu, stengdamiesi išsaugoti senojo kaimo dvasią. Į bendruomenę susibūrę aktyviausieji sprendžia gyventojų rūpesčius, skatina gražinti savo sodybų aplinką, tvarkyti viešąsias erdves, įsijungti į bendrą veiklą. Kasmet atsiranda naujų ženklų, bylojančių apie kaimo patrauklumą ir gyvybingumą.

Laukia įkurtuvių

Lankupių seniūnaitijos seniūnaitė Violeta Venckienė neslėpė, kad pastaraisiais metais kaimo bendruomenės veikla merdėjo. Juk uždarius mokyklėlę, jos nariai nebeturėjo kur rinktis. Pasitarti sueidavę tai į vieno, tai į kito namus. O kalbėtis reikėjo: vyko bendruomenės namų remontas, kuriam lėšų gauta per Vietos veiklos grupę. Prieš kelerius metus bendruomenė pasirūpino pakeisti pastato stogą, o dabar jau ir patalpos atnaujintos, išgražintos bei šiuolaikiškais baldais apstatytos. Didelė dovana kaimui, kuria pasirūpino ne vien dėl savęs gyvenantys žmonės. Violeta pasakojo, kad bendruomenės tarybos narys Valerijus Rilis žiemą naktimis eidavęs kūrenti krosnį remontuojamose patalpose. „Mes su Valdu Petravičiumi vaikščiojome“, – patikslino Valerijus.

V. Venckienė nuotaikingai aiškino, jog čia bus daugiafunkcis bendruomenės centras. „Įkursime kaimo biblioteką – atnešime savo knygų, – sakė Violeta, rodydama vieną kambarį. – O štai čia bus amatų klasė, kurioje kaimo žmonės galės mokytis tapyti, veltinio darbų, siuvimo.“

Ji parodė ir modernią virtuvę, kuria galės naudotis lankupiškiai, panorę šiose patalpose surengti šeimos šventę. Pasak Violetos, jie taip pat turės galimybę išsiskalbti drabužius, nusimaudyti duše. Ir tik už simbolinį mokestį, kurio reikės elektros išlaidoms padengti.

Bendruomenės namuose įrengti trys miegamieji. „Kartais į Lankupius atklysta užsieniečių, o nėra kur apsigyventi. Dabar problema išspręsta“, – kalbėjo seniūnaitė.

Taigi lankupiškiai laukia įkurtuvių – jos nebe už kalnų.

Traukia ir jaunavedžius

Sutikti lankupiškiai džiaugėsi savo gražiu ir saugiu kaimu, kuriame nėra tuščių sodybų. Gatvėje vaikštinėjantys tėveliai su vaikučiais – iškalbingiausias kaimo gyvybingumo ženklas. V. Venckienė suskaičiavusi, jog Lankupiuose gyvena 5 jaunos šeimos. Viena senelių troboje įsirengusi jaukų būstą, kita pernai pasistačiusi stilingą namą. V. Riliui smagu, kad jaunimas savo ateitį sieja su kaimu. Tačiau ant­rus metus Lankupių mokyklėlė tuščia. „Tiek investavus uždarė. Koks absurdas, – stebėjosi jis. – Tai didelis praradimas jaunoms šeimoms – nebeliko traukos centro.“

Mokyklinis autobusas šio kaimo vaikus nuo 3 metų veža į Venckus, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos skyriaus ikimokyklinę grupę, o šešiamečius ir vyresnius – į gimnaziją. „Lankupiuose dirbusi mokytoja Liudgarda Žemgulienė ir aš įsidarbinome gimnazijoje. Mūsų ir tėvelių nuogąstavimai greitai ištirpo, nes gimnazijos vadovai padėjo išspręsti keblią situaciją“, – kalbėjo V. Venckienė, šią permainą priimdama kaip neišvengiamybę.

O bendruomenė pasižadėjo neleisti sunykti buvusios mokyklėlės patalpoms: juk šios yra tame pačiame pastate, kuriame įsikūrę bendruomenės namai.

Tačiau praradimus stelbia kiti ženklai, rodantys kaimo patrauk­lumą. Prieš kelerius metus čia duris atvėrė ištaiginga kaimo turizmo sodyba „Brastadvaris“, garsinanti Lankupius. Čia, ant Minijos kranto, jaunavedžiai prisiekia amžiną meilę. Tai viena iš populiariausių rajone santuokos registravimo vietų.

Savininkas Saulius Valiulis, gyvenantis Klaipėdoje, neatsisako pagalbos kaimui. „Sugedus vandentiekiui, paprašiau padėti. Jis atsivežė elektriką, viską sutvarkė ir neprašė atlygio“, – džiaugėsi seniūnaitė, pridūrusi, kad verslininkas su šeima dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose. Bet svarbiausia, kad sukūrė 3 darbo vietas ir įdarbino šio kaimo gyventojus. Beje, vienintelis darbdavys Lankupiuose. Dauguma važinėja dirbti į Klaipėdą, kiti – į Vilkyčius ar Priekulę, o kai kas uždarbiauja užsienyje. Tie, kurie nedirba, gyvena iš pašalpų ir dirba visuomenei naudingus darbus.

Paliks savo pėdsaką

Lankupių kaimo bendruomenės branduolys – vyresni žmonės. Jie neslėpė, kad nėra bendravimo tarp jaunimo ir vyresnės kartos. Bet… „Jaunimas žaidžia krepšinio aikštelėje, kurią seniūnijai padedant įrengė bendruomenė, – pasakojo bendruomenės tarybos narys V. Petravičius. – Bandysime ir juos įtraukti į bendrą veiklą.“

Gera klausytis savo kaimą mylinčių ir dėl jo išgyvenančių lankupiškių.

„Man patinka gyventi Lankupiuose“, – tvirtino V. Rilis, prieš 30 metų čia įsigijęs seną sodybą. Iš pradžių klaipėdiškis vasarodavęs, o prieš dešimtmetį ir visam įsikūręs. Per tą laiką jis atnaujino 1922 m. statytą dviejų galų trobą. Viena pusė buvo supuvusi, tačiau nenugriovė. Atkurdamas pastatą, stengėsi išsaugoti autentiškumą. Dabar etnografinio stiliaus sodyba puošia kaimą. Prieš kelerius metus ji buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma Priekulės seniūnijoje.

O prieš ketvirtį amžiaus Pet­ravičiai namą pasistatė ant Minijos kranto. Pro langus atsiveria nepakartojamas vaizdas. Juos labiausiai mėgsta tapyti Genutė Petravičienė. Prieš 15 metų savamokslė, paėmusi teptuką, atrado save. Dabar ji pasiruošusi amatų klasėje tapybos mokyti kaimo žmones. „Tapyba gelbsti dvasią“, – patikino Genutė.

Ji prisiminė, kad prieš kelis dešimtmečius ieškant sodybos, Lankupiai patraukė dėl to, kad tai gatvės tipo kaimas. „O juk Lietuvos kaimuose sodybos išsimėčiusios“, – pastebėjo paš­nekovė.

Menine gyslele apdovanota lankupiškė sakė, jog kiekvienas čia paliks savo pėdsaką. „Ir po mūsų Lankupiai gyvuos“, – neabejojo ji.

„Nėra gražesnio kampelio gyventi ir džiaugtis nei Lankupiai“, – patikino V. Venckienė, čia gimusi ir užaugusi.

„Yra kraštų, didingų, nuostabių, bet man kampelis šis vis stovi prieš akis“, – savo eilėraštyje, tapusiame Lankupių kaimo himnu, kadaise rašė jos mama Alicija Švermickienė, dabar į savo brangų kraštą žvelgianti iš aukštybių.

• Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Lankupių gyvenvietė paminėta 1500 m. Gyvenvietė išaugo ir suklestėjo iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą, kuris jungiasi su Minija. Čia buvo pastatytas Lankupių šliuzas – vienintelis Lietuvoje.

• Priekulės seniūnijos duomenimis, Lankupių kaime gyvenamąją vietą deklaravę 125 gyventojai.