Lietuva prastai įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją

Lietuva priskirta prie mažai arba visai savo tarptautinių įsipareigojimų nevykdančių šalių ir už teisėsaugos darbą buvo įvertinta prasčiau nei Latvija bei Estija, – rodo „Transparency International“ tyrimas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją.

Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirtas 1 balas ir ji pirmą kartą priskirta prie mažai arba visai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su kyšininkavimu konvencijos įsipareigojimų neįgyvendinančių valstybių. Anksčiau Lietuva pateko į ribotai įsipareigojimus vykdančių šalių grupę – 2020 m. jai skirti 3, 2018 m.– 2 balai.

2018 – 2021 m. pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos įmonės, veikiančios kraujo plazmos surinkimo ir disponavimo srityje, galimo pareigūnų papirkimo Latvijoje. Pernai šis tyrimas nutrauktas  nenustačius nusikaltimo požymių. 

Kartu su Lietuva mažai arba visai įsipareigojimų nevykdančių šalių grupėje – 20 valstybių, tarp kurių yra Lenkija (1 balas), Rusija (1), Airija (2 balai) ir Čekija (3). Šių šalių prekyba kartu sudaro 39,8 proc. pasaulio eksporto.

Kaimyninės Latvija ir Estija vertinime atrodo geriau už Lietuvą. Estija (6) priskiriama prie ribotai įsipareigojimus vykdančių šalių. Tuo metu Latvija (16) – viena iš dviejų valstybių šiame vertinime pagerinusių savo rezultatus – pakilo iš ribotai į vidutiniškai savo įsipareigojimus vykdančių šalių grupę.

Geriausiai už teisėsaugos tyrimus ir jų baigtis įvertintos JAV (1360) ir Šveicarija (101). Kartu šių šalių prekyba sudaro 11,8 proc. pasaulio eksporto. Per pastaruosius dvejus metus valstybių, aktyviai įgyvendinančių Konvenciją, sumažėjo perpus – tokių 2020 m. buvo keturios (JAV, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Izraelis), jos tuo metu sudarė 16,5 proc. eksporto.

„Šie rezultatai – aiškus signalas, jog tiek teisėsaugos, tiek verslo atstovai turi skirti didesnį dėmesį su korupcija susijusių rizikų įmonių veikloje valdymui bei verslo skaidrumo stiprinimui. Šiame kontekste ypač svarbu užtikrinti prieigą prie duomenų, kad galėtume geriau įvertinti rizikas ir laiku pastebėti galimas „raudonąsias vėliavėles“. Pavyzdžiui, jau pats laikas pasekti kaimynų pavyzdžiu ir atverti galutinių naudos gavėjų registrą atvirų duomenų formatu – šiuo metu esame vienintelė to nepadariusi Baltijos šalis“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus l.e.p. vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, TILS rekomenduoja:

  • užtikrinti geresnį tarptautinį bendradarbiavimą tiriant tokio tipo bylas;
  • skelbti informaciją apie tokio tipo ikiteisminius tyrimus ir bylas;
  • atverti galutinių naudos gavėjų registrą atvirų duomenų formatu;
  • dar geriau informuoti viešojo bei privataus sektoriaus atstovus apie galimas rizikas;
  • geriau įgyvendinti pranešėjų apsaugos įstatymą;
  • stiprinti pinigų plovimo prevenciją.

Tirti verslo kyšininkavimą tarptautinėje prekyboje Lietuva įsipareigojo 2017 m., kai pasirašė EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Iš viso šią Konvenciją yra pasirašiusios visos 38 prie EBPO prisijungusios šalys ir 6, nepriklausančios EBPO.

Tyrimą įgyvendino „Transparency International“ (TI) Sekretoriatas kartu su nacionaliniais TI skyriais ir ekspertais visose EBPO valstybėse narėse, išskyrus Islandiją, taip pat ne EBPO narėse – Kinijoje, Indijoje, Honkonge ir Singapūre. Tyrimo metu vertinta, kiek ikiteisminių tyrimų bei bylų pradėta ir užbaigta kiekvienoje valstybėje 2018-2021 m. Šie rezultatai buvo analizuojami atsižvelgiant ir į šalių eksporto apimtis. Atlikus analizę šalys suskirstytos į 4 grupes: (1) aktyviai, (2) vidutiniškai, (3) ribotai vykdančias Konvencijos įsipareigojimus bei (4) mažai arba visai jų nevykdančias.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių