Mokslininkai įspėja: Lietuvos upėse sulauksime šimtmečio potvynių
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Sukurta nauja metodika
Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė. Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
Nauja galimybė informuoti gyventojus
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta. Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
Pagal pranešimą žiniasklaidai
