Moliūgai – ir vištoms, ir vėžliukams, o arbūzai?
„Kokie išradingi žmonės“, – pirma mintis, toptelėjusi į galvą, kai Gargžduose, „Minijos“ sodininkų bendrijoje, žvilgsnis sustojo ties moliūgais, kabančiais ant vištų aptvaro. Čia pat sutiktas šeimininkas Giedrius Žiogas paaiškino, kad moliūgai patys „sugalvojo“ ten augti, ir supažindino su dviem vėžliukais, kuriems moliūgai irgi patinka. Bet ar teks jiems ragauti šiltnamyje užderėjusių arbūzų?
Ir graži dekoracija, ir nauda – taip galima apibūdinti nokstančius moliūgus Vitos ir Giedriaus Žiogų kieme. Penkių arų sklypelyje „Minijos“ sodininkų bendrijoje vieni moliūgai uždengė lapais nukastų bulvių lysves, kiti nuo komposto krūvos, kur buvo pasodinti, užsikorė ant vištų aptvaro. Joms ši kaimynystė labai naudinga. „Moliūgus auginame dėl vištų. Jų turime apie dvidešimt“, – sakė Giedrius. Moliūgų žievė tvirta, o kad vištoms ilgai su ja vargti nereikėtų, šeimininkai prapjauna moliūgo apačią ir jį pakabina ant virvės. O tada jau vištos galvas tegu tik kraipo, lesa ir kiaušinius deda.
„Labiausiai mėgstame dryžuotus pomidorus, jų labai geras derlius buvo, o vakar parsinešėme iš šiltnamio pirmą arbūzą. Lauke nesame auginę“, – pasakojo Giedrius ir nuvedė į šiltnamį, kur puikiai kartu derėjo skirtingų rūšių daržovės. Arbūzais, žinoma, vištų nelesins, joms gal tik žievė atiteks, bet gal klius dviem vėžliukams, ropinėjantiems narvelyje ant minkštutės žolės. Porelę vėžliukų tėveliai prieš porą metų padovanojo sūnui, kuris iš pradžių labai džiaugėsi augintiniais. Kartą žaisdami vaikai, ko gero, narvelį pradarė, ir vienas vėžliukas dingo. „Po metų atradęs kaimynas atnešė jau paaugusį“, – šypsojosi Giedrius, girdėjęs, kad vėžliukai gali įsikasti į žemę ir taip peržiemoti. Kol kas vėžliukai vardų neturi, neaiški ir jų lytis. „Kilmingi vėžliukai kainavo po 100 eurų, buvo mažyčiai. Minta jie ir vaisiais, ir daržovėmis: mėgsta smulkiai supjaustytus obuolius, gauna moliūgų, patinka salotos, o ypač – kiaulpienės“, – pasakojo Giedrius, nuskynęs rūgštynės lapą, kurį augintiniai kaip mat pradėjo kramtyti.
Paleisti į pievelę, pajutę laisvę, vėžliukai gana greitai ėmė judėti, tad tuoj buvo pagauti ir vėl saugiai į narvelį paleisti. Kai orai atvės, jie gyvens namuose terariume ir lauks kitos vasaros.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
