Sodininkai apgailestauja dėl prarastų vaismedžių

„To dar nesam matę per savo gyvenimą“, „pasaulio pabaiga“, „tik siaubo filmus filmuoti“, – taip į verslinių sodų vaizdus per televizijos žinias neseniai reagavo žiūrovai. Apsidairę savo soduose sodininkai mėgėjai irgi įvertino žiemos šalčių padarinius, tačiau vienas kitas nušalęs vaismedis – tai ne tūkstančiai versliniuose soduose neišgyvenusių medžių ir jų sodinukų. Apie nukentėjusius nuo stipraus šalčio vaismedžius teiravomės ir Kretingos rajone įsikūrusio Petravičių medelyno savininkų, ir sodininkų mėgėjų Gargžduose.
Pražuvo dešimtys tūkstančių obelų
Tie, kurie sako, kad per gyvenimą jų jau niekas nebegali nustebinti, vis dėlto šią vasarą kraipo galvas. Garbaus amžiaus sodininkai pripažįsta, kad nebuvo matę, jog nuo šalčių šitaip būtų nukentėję sodai. Galima tik įsivaizduoti, kaip šią vasarą jaučiasi labiausiai nukentėjusių Aukštaitijos verslinių sodų savininkai, vasarą matydami tūkstančius brandaus amžiaus obelų be lapų, be gyvybės ženklų. Praradimus jie skaičiuoja nuo pat obelų žydėjimo pabaigos: vienos taip ir neužmezgė vaisių ir numetė lapus, kitos, nors ir užmezgė, netekusios lapų nepajėgė jų subrandinti. Lietuviškų veislių ‘Auksis’, ‘Štaris’, ‘Skaistis’ obelys, kurios laikytos atspariomis šalčiams, kai kur styro visiškai plikomis šakomis. Ne vien jaunos, bet ir tos, kurioms 30–50 metų.
Kaip skelbia Lietuvos verslinių sodų asociacija, daugiausia nuostolių patyrė Biržų, Pasvalio, Panevėžio rajonų sodininkai. Ten šalčiai sunaikino apie 40 proc. obelų. Savaitė šalčių, viršijusių net –35 laipsnius, kai kuriuose versliniuose soduose pražudė apie 80 tūkstančių obelų. Nuostolius skaičiuojantys verslininkai išrovę nušalusius medžius vėl sodins naujus. Jų skaičiavimais, užveisti naują 1 hektaro verslinį sodą kainuos apie 30–40 tūkstančių eurų, o kol jis pradės derėti, teks palaukti ne vienus metus. Panašiai po 5 metų, jei gamta bus maloninga, jei neužpuls medžių ligos, bus galima džiaugtis derliumi, kuris duos ir pelno.
Pakenkė šaltis ir vėjai
Sodininkų, kurių pragyvenimo šaltinis – sodų derlius, godos gerai suprantamos medelyno Kretingos rajone Kluonalių kaime savininkei Onutei Petravičienei. Pavasarį ji su dukra Laura sakė, kad žiemos šalčiai labiausiai bus pakenkę persikams, abrikosams, vyšnioms, trešnėms, nes kaulavaisiai neatsparūs šalčiams, o ypač prie jūros. Ilgai laukti šių žodžių patvirtinimo nereikėjo: ne vienas sodininkas suprato, kad su kai kuriais vaismedžiais teks atsisveikinti, nes jie po žiemos jau nerodė gyvybės ženklų.
„Iššalo didžioji dalis slyvų, trešnių, vyšnių, tačiau minčių, kad šaltis pražudys tūkstančius brandžių ir šalčiui atsparių obelų veislių, nebuvo. Iš pradžių pavasarį obelys dar šiek tiek žaliavo, žydėjo, bet… vienos numetė visus žiedus, o vasarą pradėjo kristi ir lapai. Mūsų medelyne, kurio plotas 10 ha, stipriai apšalo arba visai iššalo daug obelų“, – apie praradimus pasakojo O. Petravičienė. Tad Petravičių medelyne daug obelų nušalusių šakų išpjauta, bet daug ir išrauta. „Nebeskaičiuojame, deginame tūkstančius“, – apgailestaudama sakė patyrusi sodininkė, pasidžiaugusi, kad labai gerai šalčius ištvėrė ankstyvos rudeninės ukrainietiškos veislės ‘Slava peremožcam’ obelys.

Į medelyno savininkę kreipėsi daug sodininkų mėgėjų, kurie klausė, kas nutiko, ar ligos užpuolė jų vaismedžius po šios žiemos. „Mokslininkai teigia, kad pakanka 6 valandas apie –30–31 laipsnio, ir vaismedžių pumpurai nušąla. Obelys kenčia ir esant –28 laipsniams. Manau, kad augalai jau buvo prisitaikę prie mūsų klimato, speiguotų žiemų nebebūdavo, jei pašaldavo porą dienų, tuoj – atodrėkis, o šią žiemą medžiai nebuvo pasiruošę šalčiui, nes pasnigo, kai nebuvo pašalę, šaknų sistema po sniegu vegetavo, bet viršūnės kentėjo“, – dalijosi pastebėjimais O. Petravičienė.
Sodininkams mėgėjams ji pataria apšalusius vaismedžius nupjauti iki tos vietos, iki kurios nušalo, – atžels. Tad kantriausieji dar neskuba rauti suvargusių po žiemos medžių.
Praėjusi žiema ne visiems sodininkams pridarė didžiulių nuostolių. Vienas iš Butkų medelyno Priekulės seniūnijoje savininkų Arminas Beleckas džiaugėsi, kad jų sodinukai beveik nenukentėjo, o asmeniniame sode nušalo tik viena obelis ir persikas. „Mūsų sodinukus apsaugojo natūrali užuovėja“, – sakė Arminas.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Lietuvoje pastaruoju metu deklaruojama beveik 5 tūkst. ha obelų sodų. Versliniai sodai užima tik apie 2 tūkst. ha. Didesnę dalį šio ploto dek­laruoja smulkieji ūkininkai ar šiaip sodininkai, auginantys po kelis hektarus ar tik arus.
Nuo pavasarinių šalnų pernai nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti buvo skirta 3,3 mln. eurų: 1,1 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 2,2 mln. eurų – iš nacionalinio biudžeto.
Finansų ministerijos duomenimis, už šią sumą sodų ir uogynų savininkams kompensuota 22 proc. patirtos žalos.