Mokslininkai rekomenduoja: pasileidžiam plaukus ir į diskoteką
Kaip pridera savo darbus, siekius ir dienotvarkę planuojančiam žmogui, susidėliojau gardžiai kvepiantį, tonizuojantį ir mažumėlę rafinuotą planą. Pavadinau jį kavos maršrutu ir išsikėliau tikslą – pasibaigus pandeminei peklai aplankyti visas dabar tik socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ lankomas kavines, barus ir restoranus paskanauti kavos.
Turiu ir dar vieną, gerokai įžūlesnį – šokių maršrutą. Jį realizuodama visų naktinių ir muzikos klubų, esančių dvidešimties kilometrų spinduliu, gal ir neaplankysiu, tačiau kartą per mėnesį ar du tikrai pasiduosiu nevaldomam šokio svaiguliui.
Tokiam, kokį pastarosiomis savaitėmis transliuoja muzikos grupė „The Roop“, atstovausianti Lietuvai šiųmetiniame „Eurovizijos“ konkurse Roterdame.
Išgirdusi konkursui pateiktos dainos pavadinimą „Discoteque“ augančioji karta, veikiausiai, suraukia antakius. Sprendžiu iš paauglystės etape esančių savo atžalų, kurios nežino ir, greičiausiai, nebesužinos, ką reiškia mokyklos, kultūros namų ar bendruomenės traukos centro diskoteka. Tokio reiškinio mažiausiai dešimtmetį, o gal net ir daugiau moksleivių laisvalaikio dienotvarkėje nėra.
Užtat grupės „The Roop“ dėka jie gali bent iš šalies pažvelgti, kaip atrodo diskotekinės euforijos užvaldytas žmogus.
Klausydama dainos „Discoteque“ net sėdėdama pradedu spirgėti, nevalingai kilnoti antakius, vartyti akis ir juokingai skeryčiotis galūnėmis – kaip tai daro dainos atlikėjas ir šokėjų kariauna. Mano mintys ir kūnas pasiduoda muzikos ritmui, nuotaikai ir dainos žodžių prasmei, iliustruojančiai šiandienos realybę.
„Aš vienas ir tai nesvarbu
Šokti man vienam saugu
<…>
Diskotekai tinka ir namai
Šokti vienam yra gerai“.
Viliuosi, nors ir diletantiškas mano vertimas iš anglų kalbos iškoduoja dainos žodžiuose slypinčias pandemines realijas ir menišką raginimą šokiu ir daina joms nepasiduoti.
Šokį kaip terapiją ne tik karantininiam sloguliui įveikti, o ir sunkių ligų simptomams sušvelninti rekomenduoja įvairių sričių medikai ir tyrėjai. Geros emocijos ir fizinė savijauta, ūgtelėjusi savivertės pajauta, savitvarda ir dvasinė pusiausvyra – tai tik keletas aspektų, pažymimų apibendrinus šokio terapijos poveikio įvairių patologijų kamuojamiems pacientams stebėseną.
O kad šokis duotų kuo daugiau naudos, diskoteką, nors ir savo namų ūkio ribose, reikėtų surengti bent triskart per savaitę. Kaip tik tiek Selcuk universitete (Turkija) į šokius buvo kviečiama šešiasdešimties tiriamųjų grupė. Mokslininkai stebėjo, kaip trys šokio ir judesio terapijos seansai per savaitę pakeičia depresyvias tiriamųjų nuotaikas. Šokiu jie buvo gydomi tris mėnesius. Ir visą šį laikotarpį tiriamųjų gerėjančios savijautos kreivė stiebėsi viršun.
Į mokslo žmonių įžvalgas ir raginimus sveikai maitintis, aktyviai gyventi, laikytis darbo ir poilsio režimo dažnas esame linkę numoti ranka. Tai reikalauja savidisciplinos ir nemažų pastangų. Bet patarimai tiesiog šokti – siurbliuojant grindis, kepant blynus, valant dantis – man besąlygiškai patinka.
Viliuosi, sugundys ir jus. O jei kas priekaištingai nusistebės ar pašieps, rimtu veidu galima atšauti – mokslininkai primygtinai rekomenduoja.
Laura SĖLENIENĖ
Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė
