Muzikuoti įkvepia Vanagų miškai ir kloniai

Meilė, laisvė ir teisybė – pagrindinės trys vertybės, kuriomis vadovaujasi gitaristė Gabrielė. „Kad jos klestėtų – to palinkėčiau ir Lietuvai nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Manau, lietuviai dažnai patys apriboja savo galimybes, nes siaurai mąsto, negeba įvertinti mažų pasiekimų“, – įsitikinusi mergina.

.

Rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinėje – Vanagų kaime – gyvenančios 17 m. Gabrielės Grevytės pirštai užuot maigę mobiliojo mygtukus dažniau virpina gitaros stygas. Kaime bendraamžių maža, daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės, tad mergina prisipažįsta, jog gitara yra viena iš ištikimiausių jos draugių.

Instrumentai traukė nuo vaikystės

„Mane nuo vaikystės traukė įvairiausi muzikos instrumentai. Svajodavau išmokti groti pianinu, gitara, smuiku. Dar kai mokiausi 6 klasėje, gimimo dienos proga mama padovanojo gitarą. Nuo tos akimirkos gyvenimas pradėjo skambėti ir tapo daug harmoningesnis (šypsosi – aut. past.). Gitaros skambinimo paslaptis dar Agluonėnuose atskleidė mokytoja Jolanta Petraitienė. Dabar taip pat pas ją mokausi, tačiau jau Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos muzikos ansamblyje“, – pasakoja mergina.

Pasak Gabrielės, ansamblyje pirmenybė teikiama tautinei muzikai, puoselėjama lietuvybė, iš kartos į kartą skleidžiamas liaudies balsas. Ansamblis dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose. Muzikine prasme atstovauja skautų, jaunųjų šaulių organizacijoms. „Tačiau namuose skambinu, kas tik šauna į galvą. Dabar „ant bangos“ korėjiečių muzika, tad ir jos nestinga. Man gitara padeda ne tik išreikšti save, bet ir atsipalaiduoti, atitrūkti nuo mokslų, kuriems dabar skiriu labai daug dėmesio, nes ateitį ketinu sieti su medicina: slauga ar kineziterapija“, – planus atskleidė pašnekovė.

Gyvenimas kaime priimtinesnis

Gabrielė gyvena su mama ir seneliais name, kurį supa pievos ir miškai. „Mėgstu pasivaikščioti po mišką, pabūti gamtoje. Net ateity man atrodo priimtinesnis gyvenimas šalia gamtos nei kokiame nors didmiestyje. Čia ramu ir gera, o jei nori šurmulio, juk trumpam gali bet kada ištrūkti ir iš gamtos prieglobsčio“, – svarsto Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos gimnazistė. Su draugais ji susitinka Agluonėnuose, Priekulėje arba Klaipėdoje. Neatitrūkti nuo bendraamžių Gabrielei, žinoma, padeda ir mobilusis telefonas, kuriame, rodos, telpa visas pasaulis. „Tačiau nesu iš tų, kurie nuolat vaikšto įsikniaubę į telefoną ir nieko aplink nemato. Man yra svarbesnių dalykų“, – tvirtina ji.

Meilė, laisvė ir teisybė – pagrindinės trys vertybės, kuriomis vadovaujasi Gabrielė. „Kad jos klestėtų – to palinkėčiau ir Lietuvai nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Manau, lietuviai dažnai patys apriboja savo galimybes, nes siaurai mąsto, negeba įvertinti mažų pasiekimų“, – įsitikinusi mergina. Anot jos, mes patys turime prisiimti atsakomybę už tai, kokią Lietuvą kuriame, pradėti nuo mažų žingsnelių savo bendruomenėse. Gabrielė džiaugiasi, kad, pavyzdžiui, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje patyčių beveik nėra, jos yra sėkmingai stabdomos tiek mokytojų pagalba, tiek gimnazistų iniciatyva.

Agnė ADOMAITĖ

Nuotr. iš asm. albumo