Napasėklīstė tarp rāštu pāded auksėnė kontrībė

Viežātiu koltūras cėntrė Lietovuos tautuodailėninku sājungas Žemaitėjės skīriaus Gargždu sēkcėjės paruodū īr bōvė. Bet nasenē sokvėitė tik tekstilėninkus – audiejus, mezgiejus ėr nieriejus. Kad anū namėnks būrīs sosėrinka, mōsi gera bōvosi Viežātiu dvāra aura kalta. Kas dar nažėna, pasakīso: Viežātiu koltūras cėntrus īkorts bovosiuos Volmeriu dvāra arklidies, bet arkliu senē nabier ni kvāpa, o koltūras žmuonims čia vaduovau Diana Ciparienė. Pati būdama vīkosi, tuokius pat ėr prisėvadintė muok. Ėr privežė tautuodailėninka sāva ronkdarbiu, kad belėka veizietė ėr dīvītėis, gal anū dėinas ėlgesnės, o naktīs trumpesnės, gal anėi na po dvė ronkas tor, o po kētorės, šešės ar aštounės.
Joustas matou kiluometras
Mažu steboklu vakarelie – Audruonės ėr Algimanta Macėjauskiu iš Jakū ont lazdu sokabintas austas joustas ėr jobiliatams, ėr pėršliou melagiou, ėr Lietova pōsė vėinuos sėinas oždėngė.
Par daugiau kāp 30 mētu išaustas joustas darbštėje jakėške skaičiou na metras, vo kiluometras. „Pradiejuom nu vėinu stākliu, dabar 14 toram. Kuožnam gamėniou – kėtas stāklės. Stėngamies vākams ėr martele perdoutė sāva āmata. Dokrēlė ėr mezg, ėr aud, ėr sūnus muok austė, bet austė – palīgėntė jouks, gal ėr par dvė adīnas, o iki tuol rēk kuožna siūlieli prirėštė, pervertė, soderintė spalvas, raštus“, – apie kontrībės išbondīma pasakuojė audieju šeima. A žėnuojuot, kad kou siauresnė jousta, tou sunkiau īr austė – dėkte krāšta rēk keravuotė, ons apie meistra daug, o gal ėr vėskou pasāka. Vo žmuonis, nuors vėskuo pertēkė, alė joustas jobilieju pruoguom duovanuo. Audruonė sākė, kad na tik 50, 60, bet ėr 30 mētu sokaktiu pruoga jobiliāta austa jousta apjous. Vo ana būn dvėju so posė mētru ėlgi. Algimants pastebiejė, kad ėlgaomžiu daugie – joustu ožsāka ėr 90-metem, ėr 100-metem. Pasėtaika puokštėninku – vėituo 50 audieja gaun 25+25 išaustė. Kad audėms – na zabuova, kuožnam aišku. Bet jē tori kontrībės ėr nabėje darba, iš audėma, kāp sākė jakėške tautuodailėninka, gali pragīventė, pardoudams ėr mogies, ėr internetėnie krautovie.
Rėišėniu pavergtas
Nuors iš Sovalkėjės kėlosi, bet žemaitėška ruoda Luoreta Pjauluokaitė-Muotuzienė, Klaipiedas rajuona savėvaldībės tarības narie, sopront. „Muokslėninkė, muokslu dāktarė, katra ī dėrvas lēd vėsuokės baktērėjės, kad mūsa slėika gerā gīvoutu ėr žuolės augtu tėn, kor rēk, o kor narēk naaugtom, vėskon išmāna apie dėrvuožemi, o mezgėms ana – psichoterāpėjė“, – tēp Luorēta pristātė rėngėni vediejė D. Ciparienė. Nu 8 mētu so vėrbalas mēgztė pradiejosi Luoreta ožsakīmu naprijem, o griaudama vėsus mitus apie skūpus sovalkietius sāva mezgėnius ėr kėtus ronkdarbius išduovanuo. Joukas, kad tėik spintu nator, kad vėsė mezgėne ėr siovėnietė darba tėlptu. Šalika, keporės, žēkės, soknēlės gimst klausontėis audiokningu. Ī paruoda atējosi ana napalēda iš ronku mezgamu rėišėniu. O anas nertė, karuolokus vertė išmuokė Rita Riaukė, Gargždu sēkcėjės tautuodailėninku vaduovė.
Da vėina Ritas muokėnie – tautuodailėninkė Vilėjė Rėdėkienė. Paruoduo kažkumet pamatiosi R. Riaukės rėišėnės skoba muokītėis, o išmuokosi naktim nabgaliejė mėiguotė – mezgė ba perstuoji.
Kokli audieju Macėjauskiu dokrēlė Aida Puociovienė, tievēliu išmuokīta austė, tor baise dėdėlė kontrībė ėr rėišėnės megzdama. Ka pėrma sīki pabondė, napatėka – nukėša ī spinta, bet Ritas paokatinta viel pradiejė. Anuos muokītuojė R. Riaukė naatsėdžiaug krapštokės darbās: vėina karuoloka pralēdosi, čiut na vėsa rėišėnė išardė pamātiosi, ka trūkst. Gal nieks anuo ėr nabūt pasėgēdės, bet Aida žėnuodama nabūt ožmėgosi. „Dokrēlė, kuo mon nasakē – būtiau karštas klėjēs anon priklėjāvės“, – špuosāva tievēlis. Po žuodēli, po žuodēli pavīka iš Aidas išpēštė, kad ana īr tuoki kėlėma nunarpliuojosi, kad pati napakielė – gāva vīrieli prašītė. Dvėjū so posė mētru skersmėns truobuos poušmena rekiejė dvėju kiluometru vėrvės!
Rašta iš muzieju
Sāva kleidė apsėriediosi ėr papoušala pri ana nusėmēzgosi gargždėškė Stāsė Kausteklienė džiaugies, kad pašiele gerė ana bōva praējė meta: pelnė tautuodailėninka Vītauta Mājuora prēmėje, o konkursa „Auksa vainėks“ regiuonėnem turė ana skėrta pėrmuoji vėita ož delmuonus. „Vėsė sāka delmuona, vo iš tėkra ta ī kėšēnė diel mōnės“, – joukas natvierė Stāsė. Alė šalta žėimuos dėina tēp gera būt korės Stāsės pėrštėnės apsėmautė, katru raštus ana išsėstudėjāva Klaipiedas etnėnės koltūras cėntrė, nusėportigrapāva, apsėrāšė ėr pradiejė megztė. Vėsuokiu pėrštėniu ēsam mātė, bet kad būt Gargždu bažnīčė išmegzta, natēka.
Ka 2005 m. R. Riaukė Palonguo audėma semėnarė pėrma karta pamātė rėišėniem pasėpoušosė audiejė, sāka nažėnuojosi ni anu pavadėnėma: „Naatsėmėnu, kon ta audiejė audė, bet vakarė bōva rėišėniu muokīma. Paruodė, kāp mēgztė, ėr aš išpouliau nomėi kāp akis išdēgosi. Ka pėrma sīki sāva rėišėnės nuvežiau ī paruoda „Margėnius“, anas nukėša toulėi ėr pasėdīvėjė, kuoki čia kiča atvežiau. Vo kuomisėjė iš Vėlniaus išsėtraukė, nusėportigrapāva ėr ī kataluoga idiejė!“ Rita so rėišėniem ni ī mogės narēk trėnktėis – vėsas pardoud iš nomu. Mezg ana ėr raštoutas pėrštėnės ėr kėtus muoka Klaipiedas krāšta rāštu, vo paruoduo Viežatius ekspuonāva ėr dvė megztas pėningėnės. Pavartiosi kninga „Aksesuarai“, anuo atrāda 19 omžiaus pėningėniu pavīzdiu. Pagal anus ėr jiemies darba, katruo technika primėn rėišėniu. Tuos pėningėnės tuokės māžas, no jau tuokės mizērėjės, vo dailės ba pruota vėina, veizi galva kraipīdams ėr nasopronti, iš kor tėi tautuodailėninka kontrībė sem. Mosiet ana būn ožkonservouta muziejus, katrėi tus senūsius raštus sauga? Īsėgėlėnė ī raštus gal iš pruotieviu kāp diekavuonė, kad anu darbu naožmėršt, ėr švėntuos kontrībės gaun?

Nu mažėns
„Ka bėndraomžės buovīdavuos mēgzdamas lieliem kuojėnelės, aš sau – kuojakelnės, mergātės – soknelės lieliem, o aš – sau. 15 mētu jau bovau nusėpėrkosi kninga „Megzkime pačios“, – apie pradiu prādė pasakuojė vėsū galū meistrė Audra Jankeliūnienė. Mezg ana vėskon, kon tik sogalvuo, o par mienesi sīki 25 puoras pėrštėniu paruoda nurakė. Onkstiau vėsa šeima dėkte pīnė iš vīteliu, o vāka tēp ožsėdėrbdava pėningu pramuoguoms. Vīrs tabėpėn,o vīriausiasis sūnus po šiuole mezg. „Pėnkeriu mētu būdams prāšė pamuokītė, o aš sakīdavau, kad bernioka nāmezg, bet ka pamatiau kompė isėlindosi ėr pasėiemosi pieštokus kāp vėrbalus ėr siūlu, tada daviau tėkrus vėrbalus“, – šīpsuojuos prisėmėnosi A. Jankeliūnienė. Muočiutė ėr anūkė ožkrietė ronkdarbes – ana mezg žaislus. O Audras šėrdės džiaugas ėr tada, ka padiejosi mēzgėni, jemas piešėma ont šėlka.
Duovėlėškė Dalia Lėngvėnaitė daug kas pažīst kāp suodu rėšiejė. Pati sāka, kad šiaudū suoda īprasmėn anuos ēsati. Vėskas prasėded nu rogiu, katrus tautuodailėninkė pati augėn kāp ėr lėnus.
Iš pluoniausiu šiaudēliu anuos sonarstītė suoda sopas tēp ramėnonte veikdamis līg muotinas ronka gluostītu vāka galva. Priš 7 metus išmuokosi reketoka sorėštė, dabar jau kėtus muoka – Duovėlū pagrindėnie muokīkluo vaduovau suodu rėšėma ėr kerāmikas būrelems. Ož suodu rėšėma ėr sāva žėniu partėikėma D. Lėgvėnaitė 2022 m. rajuonė bōva pagerbta tautuodailėninka Vītauta Majuora premėjė.
Duovėlėškė prasėtārė meilė ronkdarbems dar muotinas īsčiuos pajotosi, nes māma bōva mezgiejė ėr muokiejė siūtė. Dokrele ožsėgeidos par nākti māma ont anuos luovēlės siediedama numezgė kepōrė ėr šālika. Atsėbōda Dalia ėr atrāda anus ont luova padietus. Tas māmas paveikslos dėkte dokra ī šėrdi īstrėga. Dalia sāva vākams ėrgi mēzgė žekės, pėrštėnės ėr vėskou, kou anus galiejė papouštė. Išmuokosi rėišėnės – po šia dėina tarp tūkstontiu karuoloku ėr siūlu lēd vākarus. Īr krīželiu siovėniejosi, joustas audosi, delmuonus išmezgosi. O kažkoriam dvarė pamātiosi dėkte grāži tašioka, pri anuo 2–3 metus krapšties ėr numezgė!
Bōva atėdaront paruoda ėr atrākcėju: kokli gargždėškė Janina Lokauskienė, primēzgosi kleidiu, skraistiu, lėimēniu, apriedė mažne kuožna atējosė. Ton jauki vākara skombont Ramutės Pozingienės, katra Viežātius bor ėr vākus, ėr soaugosius ī ansamblius, konkliems, sopontėis šiaudu suodnou, ākis ėr dūšė gertė gierė tautuodailėninku raštus ėr spalvas. „Ka matīsat, kad jum paruoda rēk žaliu sėinu, žėnuokėt, kad ēsat laukiamė Viežātius, Lėipu g. 3“, – okatlīva kvėitė tautuodailėninkus Viežātiu koltūras cėntra direktuorė D. Ciparienė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autuorės nuotr.