Ne apie orą

Garbė ar orumas. Ar pastebėjote, kad kiekvienas neatsargus viešo asmens leptelėjimas į kito viešo veikėjo daržą palydimas ta pačia fraze – esą už įžeistas ambicijas (tfu, t. y. už paniekintą garbę ir orumą) gresia teismas.

Jei reikėtų suskaičiuoti, kiek kartų per trumpoką savo karjerą teko gauti žodinį kvietimą į teismą, rankų ir kojų pirštų nepakaktų. Iš esmės tai nieko nuostabaus – žurnalisto pašnekovai dažniausiai nebūna labai patenkinti, kai į juos kreipiamasi probleminiu reikalu. Tačiau kiek grasinimų išsipildė? Iš visos galybės – vienas. Baigėsi laimingai. Net Žurnalistų etikos komisija palaikė žurnalistę, juodu ant balto laikraštyje išdėsčiusią savo aštroką poziciją apie rajono politinį balaganą. Visų pirma todėl, kad kiekvienas LR pilietis turi teisę turėti ir reikšti savo nuomonę. Tai dar ir demokratijos principas.

Ar gali žurnalistas turėti nuomonę, pavyzdžiui, apie skalūninių dujų žvalgybą? Taip, tačiau ji nebūtinai turi visiems patikti. Tam ji ir yra nuomonė. Tačiau aiški nuomonė apie skalūnams visu balsu besipriešinantį sambūrį „Būkime vieningi“ pastarajam irgi nepatiko. Žurnalistę iš nuotraukos „Feisbuke“ atpažinę sambūriečiai čia pat ėmė ir pagrasino žinute – iki pasimatymo teisme. Iš dalies malonu žinoti, kad toks susireikšminęs sambūris skaito tokį mažmožį kaip Klaipėdos rajono laikraštis. Tik gal verčiau dar paskaitytų delfius, lietryčius, apžvalgininkų blog’us ir visą tuntą kitų viešų informacijos erdvių, kuriose tie patys veikėjai nė karto gražiai nepavadinti. Nors… galbūt paskaitė ir ėmėsi visus iš eilės skųsti teismui?

Tiesa, galgi sambūris dar neturėjo laiko, mat rašė antrą tarptautinį pagalbos šauksmą. Tik šįkart ne V. Putinui ir A. Lukašenkai, o tiesiai Amerikos prezidentui Barakui Obamai. Net į anglų kalbą neišvertę savo raštų (tik anglišką Baltųjų rūmų Vašingtone adresą Google’je suradę), trys žemaičiai greičiausiai tik dar labiau pasijuokė iš savęs. Tik ar tokie popiergaliai Obamą išties pasiekia? Vargu ar jie išvis iš Lietuvos per Atlantą paštu keliauja. Tokių ir panašių laiškelių JAV prezidentas gautų tiek, kiek akys užmatytų. Gaila, kad žiemos Amerikoje ne tokios šaltos. Oh, tai būtų masės prakurui! Net skalūnų Amerikai nebereikėtų.

Tiesa, kur kas drąsiau pasidarė vakar, kai tas pats vieningųjų sambūris viešą grasinimą išsiuntė Premjerui Algirdui Butkevičiui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Esą, valdžios vyrukai, nesiderkit iš bendruomenių. O tai imsim ir atskirsim Žemaitiją nuo Lietuvosǃ Tai bent koziris… Bet man maloniau – trise teisme neprapulsim.

Ir dar šis tas orių garbėtroškų tema. Ar gali žurnalistas bijoti pikčiurnų? Tokių, kurie užuot gerbę jaukią kaimynystę, per naktis visą gatvę verčia klausytis šuns lojimo? Kurie žino savo teises, bet ne pareigas? Tačiau įsivaizduoja turintys garbę prieš kažką ir jei laikraštis apie juos parašys, tai jau bus garbės ir orumo įžeidimas. Tad realiai niekuo dėtam žmogui lieja tulžį ir grasina teismu. Jei laikraštis lankstytųsi kiekvienam, kuris žino kelią į teismą, juo beliktų tik laužą įkurti.

Bet kuriuo atveju, reikšdamas nuomonę, turi rimtai pasverti žodžius. Ne tik tuos, prie kurių tikrai įmanoma teisiškai prisikabinti. Bet ir kalbėti tai, ką išties manai. Kad esant reikalui nepasirodytum esąs erelis viščiuko plunksnomis.

Ir visgi, jei reiktų kada dar atsidurti teisme, tik jau teisiamųjų suole, man būtų baisu. Ne todėl, kad plunksnos gležnos, bet dėl to, kad esu viena iš tų 64 proc. lietuvių, kuriems teismai nekelia pasitikėjimo. Todėl, kad teismas gali įrodyti tiesą, bet ne teisybę. Tiesą to, kurio advokatas gudresnis, mandresnis, brangesnis. O kol teisėjai tokias šmeižto bylas vienas nuo kito mėto it karštą bulvę, gąsdinimai teismu klesti. Ne gana to, dažniausiai jie į teismą atveda ne seniai prarastos garbės ieškoti, o pamokyti ar asmeninius santykius suvesti.

Ir visgi gal tikrai lengviau būtų svaičioti apie nemalonią rudenišką vėsą. Tokiam tekstui visi be išimties pritartų. Tačiau vieta žurnalistams pasireikšti skirta ne tam, kad papostringautų visiems patinkančia tema. Ji skirta tam, kad išsakytų subjektyvią nuomonę temomis, kurias pagal profesinę etiką aprašo objektyviai. O nuomonę jie tikrai turi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių